Vakar vaikščiojau po panemunės parką.. kaip gaila kad neturėjau fotoaparato.. šiandien priversta sėdėti prie kompiuterio, o pro langą matau vaizdus, kurie vis atitraukia mano žvilgsnį nuo ekrano..
aš ir tokio noriu.. ech.. reiks kada įsiprašyti pas kaimynus į svečius 
)
stogai.. stogai.. ir nuostabus dangus. tik vėjas didelis.
mano tėvams reikia anūkų.. ateina mažoji draugė – kaimynė ir jau tėvai sugalvoja veiklos 
šiandien mokinom vairuoti mašiną su šia gražuole važinėjo ir mano brolis, ir aš ir pusbrolis.. ir visi kas tik atvažiuoja.. jai jau kokie 25m tai tikrai
Vakar darbe ramiai sėdžiu prie staliuko valgykloje, ateina bobutė tokia, (jau ji ten garsiai užsisakinėjo labai viską) ir sako, ar čia laisva, sakau prašau, laisva. Tada aš atsistojau nunešti indų nešvarių ir pasiimti antrą patiekalą, žiūriu ji jau sėdasi į mano vietą, aš jai gražiai atsiprašau, aš čia sėdžiu o ji man: “tai ko jūs čia sėdit, eikit dirbti”.. (mat buvau užsidėjus baltą chalatą) net juokas paėmė, sakau jeigu nenorite, galiu eiti ir kitur atsisėsti. pasiėmiau įrankius ir nuėjau prie kito staliuko po to prie jos prisėdo tikrai nesimpatiškas vyriškis įdomu jo neišvijo..
Einu toliau versti..