viskas buvo puiku.. anta velyku diena.. laisva diena, kada galesiu pasidziaugti ramiu buvimu namie.. as tik namie (neskaitant pajurio) atrandu ramybe.. tik kazka mokindamasis.. skaitydama.. negaliu nieko neveikti.. kartais pats tinginiavimas virsta veikimu.. as visa ryta.. popiete tuo megavausi.. bet staiga.. kazkas pasikeite.. kas? nezinau nei kas.. nei kodel.. nezinau kas nutiko.. tik staiga dingo visa nuotaika.. dingo tas linksmumas.. o ryte dar ir pasakiau: “man dabar linksma.. bet ziuresim kaip ir kas bus veliau..” buvau teisi.. nerimas ir isgastis uzvalde mane.. bet as net nezinau ko bijot.. ir ko nerimaut.. viskas turi vykt taip pat.. ryte atsikeli.. universitetas.. namai.. vel mokintis.. ir nieko naujo.. o gal nuojauta kazka pranasauja? hmm.. nezinau.. tiesiog pykstu ant saves, kad dabar sedziu.. rasau.. o mokintis neprisiverciu.. o juk tuoj egzaminas.. wa. gal del egzamino nerimauju? nju nemanau.. bet is tikruju nezinau..
p.s. ne toki isivaizdavau pirmaji dienorascio puslapi.. bet yra taip kaip yra.. kaip visada..
gal pussesere is Raudondvario pas tave sveciuojasi? (menesines)
tokios nuotaiku kaitos labai budingos toms dienoms… uztat paskui kaip gera, kai jautiesi normaliai
man del to nebuna