Kartais susimąstau, kiek galima paaukoti dėl darbo.. dėl pinigų.. draugų.. meilės.. Kokia yra riba? Ar jos visai neturi būti? Ar tikslas pateisina priemones? Ar kaip ten sako, meilėje ir kare viskas galima? Ar šiais laikais konkurenciją galima laikyti karu, o kovą dėl dėmesio – meile?
Konkurencija krizės akivaizdoje paaštrėjo gerokai. Dabar senas draugas tapo priešu, bet ne dėl geresnių karjeros galimybių, o dėl elementariausio išgyvenimo. Laimi stipriausi. Tikrai, kad karas
Tačiau pažįstu žmonių, kurie net šitoje situacijoje užleis vietą. Patys, savo noru, ir ne dėl to, kad negalėtų kažko padaryti, o iš draugiškumo, iš to, kad suvokia, jog kitiems gali dar blogiau būti.