Margaritos tinklaraštis

Penktadienio vakaras..

Nenutyla telefonas, skype, emeilas su sveikinimais. Visi klausinėja ką reiškia užrašas: “Tu išėjai.. Be teisės sugrįžti..” Kiekvienas supranta savaip.. Kartais tenka meluoti su atsakymu apie ką aš.. Kartais pasakau tiesą, kurios nelabai pati žinau.. Bet kuo daugiau galvoju, tuo labiau suvokiu, kad tai apie laiką.. Kad laikas beprotiškai lekia.. Nenumaldomai visi skubam.. Ir niekas negrįžta..

Kai skype ar one ar dar kas nors parašo kad tavo gimtadienis, tai būna proga pabendrauti su seniai bendravusiais žmonėmis.. Vieni pasiguodžia.. Kiti pasigiria, kad išteka, veda ir pan.. Kad išsikrausto į kitą miestą, šalį.. Visi klausia kaip gyvenu aš.. Visiems įnirtingai kartoju – kaip visada gerai.. Ir stengiuosi pati tuo tikėti..

Šmėklas keičia siluetai, kurie greičiausiai ankščiau ar vėliau taps šmėklomis, to man nenorint, o gal net ir nežinant.. Rugsėjis turėjo būti permainų metas.. Deja nieko neįvyko.. Svajonės neišsipildė.. Pradedu kurti visai naujas iliuzijas, viltis ir svajones.. Tik vis dar nenusprendžiu.. Ar su ekstremaliais pokyčiais ar su visko palikimu kaip yra..

Lietuvio bruožas – pirma nukristi iki pat dugno.. O tik po to kilti į viršų.. Palinkėkite man sėkmės..