Mūsų šuniukui ilgai buvo renkamas vardas, vieni vadino Keksu, kiti Diku, kiti Džekiu, o aš Čipu.. 
Kai skiepijome pakrikštijome tokiu vardu Čipas – Džekis. Kol kas žodžiu vis tiek nereaguoja į vardą, siaučia namus kaip reikiant, tampo vienai močiutei už sijono, kitai už šlepečių.. Žodžiu išdykęs juodai Šiandien noriu paviešinti kelias nuotraukas, kurias pavadinau – kaip pasiklosi taip ir išmiegosi..
Buvau truputėlį dingus. Kodėl? Todėl, kad stengiausi nesėdėti prie kompiuterio. Nėriau atvirutes draugams ir artimiesiems Švenčių proga. Prižiūrėjau šuniuką, kuriam vis dar neišrenkam vardo Tėtis vadina Džekiu, kaip ir neseniai mus palikusio šuniuko, aš vadinau iš pradžių Keksu, bet dabar jau Čipu vadinu. Tarp Kalėdų ir Naujų metų mums buvo atostogos, atostogavom Palangoje, deja ten būnant sužinojau, kad mirė artima teta.. ant mano mamos rankų.. Palaidojom 31d. Tad Naujų metų sutikimas nebuvo per daug linksmas. Tiesiog ramus, su artimais žmonėmis šalia, su artimiausiu žmogumi šalia Naujų metų sutikimas. Liūdna, nes baigiasi atostogos, o rytoj vėl jau į darbą, nors visiškai nesinori.. Nju žodžiu, viskas kaip ir gerai, esam gyvi, sveiki.. O visa kita ateis savaime 
Kelios nuotraukos iš mano šventinio laikotarpio.
Linkėjimai nuo mūsų Kalėdų eglutės.
Pirma Kalėdų diena Vilniuje.
Palanga.
Pirma naujų metų diena
Nuotraukų yra nemažai. Deja dėl nenoro būti prie kompo vis jų neįdedu.
Gerų, produktyvių Jums atėjusių metų. O svarbiausia – nepasiduokite per didelėm pagundom.. Pasvarstykite to ar ano daikto Jums reikia.. Tiesiog linkiu mažesnės priklausomybės nuo daiktų.
Kandangi namie negalime gyventi be šuniuko, tai įsigijome naująjį. Labai labai labai ačiū žmonėms, kurie padovanojo mums tokį džiaugsmą. Pirmosios akimirkos naujuose namuose.
Ir savaitės, kurie nesibadytų..
Pozityviai bloginti galima apie bet ką.. Kad pvz. šiandien dalyvaujam parodoje “Moters pasaulis”. Labai smagu ir reikia parodyti save Lietuvai . Taip pat teigiama žinia ta, kad per 3,5 mėnesio išplatinta 50% mano knygučių “Kūdikių kineziterapija” .
Bet turbūt pozityviausios mintys yra kai kalbama apie vasarą.. Jūrą.. Smėlį.. Keliones Tad kelios nuotraukos pozityviai savijautai prisimenant vasarą.
Kuris pas kurį?
Nemažai pokyčių mano gyvenime šiomis dienomis įvyko ir dar įvyks. Kai bus viskas aišku – papasakosiu.. O dabar noriu pasidalinti vaizdais, kuriuos pagavau spalio 3.. truputėlį vėluoju, bet geriau vėliau, negu niekada 
)
Šiąnakt sapnavau, kad skrendu.. Buvom su K. susikabinę rankomis ir įsisukę.. Ir kažkaip nuo kalno sukomės.. skridom.. Tai tik sapnas..
O ar matėte šiandien vakaro dangų? Turbūt vėl šals..
Šiandien važiuojant mašiniuku pasiimti mamą išgirdau šią dainą.. Labai patiko.. Nepasiduok.. Likimas Tave renkas..
Praleistas nuostabus savaitgalis gamtoje.. Ir tik sugrįžus namo supratau, kad iš 600 nuotraukų padariau tik dvi nuotraukas gamtos viename nufotografavau grybą kitame, tai ką matote
Už tad smagu buvo Latežeryje
Nors ir saulė nusileido.. Gyvenimas vis tiek tęsiasi.. Pastaruoju metu, kažkaip vis skaudu pasidaro, kai bendrauju su močiutėm.. Bet turbūt reikia atleisti.. Vis dėl to senyvas amžius.. O sako arti bažnyčia – toli Dievas.. Kaip toje patarlėje.. Brangesni žmonės bus tie, kurie toliau, kuriuos mažiau mato.. Kurių pasiilgsta.. Ai. Gyvenu savo gyvenimą, su artimu sau žmogumi.. Ir man gera.
Ketvirtadienį išlydėjome svečius iš Briuselio ir Prancūzijos. Galiu pasakyti, kad buvo labai smagiai praleistos penkios dienos. Nors amžiaus skirtumas daugiau nei dvigubas, bet radom bendrą kalbą, pajuokavom, pabendravom ir labai smagu buvo.
Aplankėme tikrai nemažai.
Pirmą dieną pasitikome oro uoste, lėktuvas vėlavo daugiau nei valandą.. Tada įkurdinom viešbutyje, ir važiavome pavalgyti į Akropolį. Buvo nustebinti architektūra, kad viskas šalia senų pastatų sukomponuota, kad toks didelis ir kad tiek daug visko.
Antros dienos rytą mes buvome užsiėmę, tai svečiai vaikščiojo po Kauno Hanza dienas. Po pietų važiavome pasivaikščioti po Pažaislį, ir papuolėme į Pažlaislio muzikos festivalio uždarymo koncertą (o kamščiai tai tragedija kokie), o vakare pavalgyti važiavome į Megą. Liko labai sužavėti Megos akvariumu, net paskutinę dieną paprašė, kad tenai nuvažiuotume pasivaikščioti, pavakarieniauti.
Pirmadienio ryte važiavome į Kybartus. Ieškoti svečių giminių. Nes žinojo, kad močiutė gimusi ir augusi Kybartuose. Tačiau nieko naujo nepavyko sužinoti. Keletas kadrų iš Kybartų. Kadangi buvome nuėję į Seniūniję, tai žurnalistė net straipsnį parašė į Santakos laikraštį.
Po gerų akimirkų ateina liūdesys.. Turbūt taip visada būna.. Tokia gyvenimo filosofija..
Sunku pasidaro, kai suvoki, kad nebespėji į 24 valandas.. Tada pradedi abejoti savimi..
Taip. Viską turiu, ką galiu turėti dabar, bet žinoma kaip visada to negana.. Minčių pilna galvoje.. Strategijų irgi..
Taip ir nepasidalinau nuotraukomis iš atostogų prie jūros. Stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti prie kompo ir tai pavyksta, kuo labai ir džiaugiuosi Bet va dabar keliom nuotraukom ir pasidalinsiu
Baigėsi atostogos.. Štai ir šešios savaitės atostogų praėjo.. Pradėjau jau vakar ir į darbą eiti.. Bet ne apie tai.
Šį kartą ir aš sudalyvavau burbuliatoriuje Kaune Labai patiko ir žmonių nemažai. Iš pradžių vangiai rinkosi, bet susirinko tikrai daug. Čia keletas kadrų atrinktų iš daug padarytų
Visi skeptiškai žiūrėjo, kai pasakydavom, kad važiuojam atostogauti į Lenkiją. O jie klydo. Kelionė tikrai pavyko, pailsėjom, pamatėm, pabuvom užsienyje Nuotraukų daugiau nei tūkstantis. Aš atrinkau gerokai mažiau bet vistiek nemažai Gero žiūrėjimo
Pirmosios nuotraukos, sekmadienio, kai tik atvažiavome.
Nors ir lietus vakar užpuolė beburbuliuojant, reginys bei renginys sakyčiau tikrai pavyko. Šiemet burbuliatorius sulaukė daug daugiau dėmesio nei pernai, bent mano akimis, nes žmonių ir burbulų buvo tikrai daugiau, nei per kurį kitą burbuliatorių pernai (deja šiemet pirmame nesudalyvavau). Žodžiu labai patiko, vakar jau ir aš turėjau burbulų ne taip kaip pernai – burbuliuodavau tik su fotoaparatu Nju bet kažką ir kažkiek ir man pavyko pagauti
Jau seniai būčiau miegojus, bet kaimynai švenčia.. Dukros sutvirinimo sakramentą.. Rusiška čestuška, žvaguliai, mino.. žodžiu išgirdau visko ką seniai girdėjus ar visai negirdėjus.. Svarbiausia, aš pas save kambaryje tokiu garsu neklausau nei filmų, nei teliką žiūriu kokiu garsu girdžiu jų muziką pro atidarytą balkoną.. žodžiu.. panaktinėsiu..
Iki atostogų liko lygiai dvi savaitės.. Labai laukiu.. Jau reikia poilsio.
Prieš atsiguldama skaičiau straipsnį, apie Vaišnoro mirtį.. Turbūt numirčiau gavus žinutę: “Jei gavai šią žinutę, vadinasi manęs jau nėra tarp gyvų, prašau sudeginti mano kūną, ir palaidoti kur nors po medžiu. Nedaryti gedulingų pietų.” O tokią žinutę gavo jo mama, iš draugo. Man tai liūdna, kai jauni žmonės miršta. Žinoma daug tokių mirčių.. Deja.
Seniai berašiau į savo tinklaraštį.. Kažkaip vis darbai, darbai, darbai ir laiko nebelieka.
Vakar buvau internetinės rūbų parduotuvės agvintage atidaryme. Tikrai patiko rūbai, patiko žmonių nuotaika, patiko žmonės. Ag kaip visada sugeba sukurti malonią aplinką, kur galima jaustis “kaip namie”. Taip pat ag mamka irgi neatsilieka nuo to. Ačiū kad pakvietėt ir mane. Iš pradžių nustebau pamačius “Kauno dienos” fotografus, dar ten kelis žmones, kurių veidus mačius per žiniasklaidą, bet jie greitai apsisuko ir dingo iš akiračio.
O čia ką man pačiai pavyko pagauti
Erzino mane, kad negalėdavau didesnio formato nuotraukų įdėti į blogą, visos mažo būdavo, o didesnio netilpdavo.. Seniai tas mane erzino.. Bet tik dabar susikaupiau kažką padaryti. Gal čia, kad tuoj švęsiu penkis metus kaip bloginu? 2005 03 28 dieną bus penki metukai Neužilgo bus pirma klasė
Šis ilgasis savaitgalis buvo sėkmingas truputėlį pafotografuoti. Važiuojant vakar iš Kaziuko (nuotraukos bus neužilgo) sustojau Via Baltica autostradoj, pafotografuoti gamtos.. Jau jaučiasi, kad neužilgo ateis šiluma
Nedidelis pažaidimas turint tris geltonas tulpes, užsilikusias nuo kovo 8, Lietuvos vėliavą ir nuostabią ir išsiilgtąją saulutės šviesą.
Tiesiog pagautas momentas iš didelio ekrano..
Vakar važiuojant į koncertą Kauno Vienybės aikštėje, užvažiavom į akropolio ketvirtą aukštą. Padariau kelis kadrus. Bei kelios nuotraukos iš pačio koncerto.
Trečiadienio rytą visi nustebo, o gal nudžiugo, pamatę baltą šerkšną ant medžių.. Tai ir aš bėgau fotografuoti..
Vakar sužinojau, kad mano nuotraukos nėra gražios, visoms trūksta ryškumo, kontrastingumo.. arba tai, kad visi supeikė mano nuotraukas.. Aišku joms trūksta “photoshopo” prisilietimo, nes jos visos natūralios. Nju žodžiu, vakar ir taip buvo labai sunki diena, apturėjau kelias stresines situacijas, tai dar vakare iš man svarbaus žmogaus sužinojau, kad mano nuotraukos nieko vertos.. Bet aš Jus vistiek paerzinsiu savo nieko vertom nuotraukom Aš juk ne profė, nei baigus kursus kokius, nei knygą apie fotografiją gerą neskaičius.. Nieko.. Savamokslė.. Bet ačiū už pastabas, dabar žinosiu kaip elgtis.
Tikrai tikiuosi, tai paskutinis žiemos pasispardymas
Vakar važiuodama pagalvojau, kaip norėčiau sustoti ir nufotografuoti besileidžiančią saulę.. Deja nebuvo galimybės. Tad šiandien padariau keletą kadrų pro stoglangį
Musė
Taip taip, šiandien vysim žiemą, bet čia keletas nuotraukų iš tai ką pagavau pastarąsias dienas
Vaizdai pro langą
