Margaritos tinklaraštis

Tada susimąsčiau. Tikrai.. Kada yra ta riba, kai supranti, kad per daug aukoji, arba kai vis dėl to nugali abejonės, kad gal neverta ir pan.. Ką iš vis galima aukoti? Santykius su kitais žmonėmis? Išvažiavimas į kitą šalį kartu su mylimuoju ir palikimas susikurto pagrindo po kojomis.. Ar kartais reikia pasirinkti mokslus arba tą žmogų.. Ką galima paaukoti.. Bet tada iš karto kyla klausimas, kokie gi santykiai jei vis dėl to kažką reikia aukoti..

Čia tas klausimas buvo tapatinant su kitais dalykais, ne konkrečiai apie žmogų, o greičiau gal apie daiktus kalbama, bet įstrigo ta prasmė apie žmogų.

Pasiryžimas dar nesulaužytas.. Padėtas šokoladas vis dar stovi, valios vadinasi dar truputėlį turiu.. Dvi valandos šokių aikštelėje (dar būčiau ir trečią iššokus)..

Šiandien kolegė RIMI parduotuvėje gavo labai gražius žodžius.. Einu permąstyti ar verta tai daryti, kas ten parašyta.

Labanakt.

Pavadinimas ne į temą. Kodėl man atrodo kad šia tema, kuria dabar kalbėsiu kažkas kažkada rašė.. O gal net aš pati?
Žodžiu labai daug noriu aš suspėti per dieną ką padaryt.. Bet vis kažkas kažkam sutrukdo.. Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad reikia kuo daugiau laiko skirti sau.. Bet trenerė sako, jei nori kažką pakeisti, tai privalai 5 valandas skirti sau.. hmm.. Tada susimąstai iš kur jas gauti. Taip taip, čia per dieną tiek valandų. tada pradedi skaičiuoti: keliesi 6:15, 7:00 išvažiuoji į darbą, 7:30 jau būni darbe, iki 14:30, tada pakiniesi daiktus ir leki į paskaitas. 15:00 – 18:00 paskaitos.. Tada važiuoji namo, nes reikia mokytis, arba yra visos kitos pareigybės, kaip būti anūkė, dukra, sesė (ar gerai, kad nėra mamos statuso arba žmonos).. Arba gera darbuotoja, gera studentė ir dar po to atsiranda draugai.. Greičiausiai šita sritis pastaruoju metu apleista labiausiai.. Bet dabar pakalbam apie tas penkias valandas sau. Tai va, nusprendžiau bent tas penkias valandas per savaitę skirti plušėjimui salėje (bet vakar sugebėjau sušalti, o ne suprakaituoti (?)) žiūrėsim kaip man čia seksis. Kol kas nelabai gerai sekasi, bet tikiuosi pavyks.

Žodžiu beleką parašiau, nes vis atsiranda žmonių, kuriems prireikia manęs ir trukdo ) per skype

norit tikėkit norit ne.. bet tai veikia. atlikau šiandien tuos bandymus grupėje, per savo pristatymą ir nusprendžiau pasidalinti su jumis. tai veikia. ypač su mobiliu telefonu.

Daugelis draugų sakė, vienas kolega ir pakomentavo, kad prieš tai esantis įrašas labai liūdnas. Taip. Tai tiesa. Kažkaip pastaruoju metu tokios nuotaikos pas mane ir vyrauja. Bet dabar noriu pašnekėti apie linksmesnius dalykus.

Apie svajones? Kuo kažkada svajojote būti? Kuo vis dar norite būti? Ką vis dar svajojate? Ar jau nebe..

Aš tai visada norėjau būti policininke, kad galėčiau padėti žmonėms ir t.t. Tapau kineziterapeute, čia truputėlis prie daktarų padedu irgi žmonėms, šiuo atveju vaikams, tai gal ir kažkiek principas panašus..

Tačiau..

Dabar galvoju ką pasirinkti.. Nes tuoj teks rinktis, o noriu visko. Ką galėčiau tai pavadinti svajone, tai net nežinau..

Šiandien per paskaitą ir važiuodama namo, svarsčiau, kad labai norėčiau būti dėstytoja. Parodyti, kad paskaitos gali būti ne nuobodžios, o įdomios, kad atėjimas į paskaitą, nuskaitymas 17min nuo skaidrių.. Ir taip visą semestrą.. Tai nėra paskaita. Tai tada, geriau, susitinkam, atsėdim tris valandas, kaip ir priklauso (nors priklauso ir 4,5) ir tada visas semestras atskaitytas, o dar skaidres duoda įsirašyti, tai tada iš vis aš nematau problemos, išsilaikom egzą susirinkę pabaigoj semestro ir daina baigta.. Bet ne.. Trenkis tu į kitą miesto galą, dar kiti atlekia iš Druskininkų, Vilniaus, Birštono, Abromiškių.. Atlekia į II ligoninę, kuri yra kitame šilainių gale.. vos spėja nusirengti, tai jau ir važiuot atgal. Tai va, aš norėčiau būti dėstytoja, ta, kuri turi ką pasakyti, kurios paskaitos įdomios ir iš kurios paskaitų išeiti nesinori.. O juk būna taip.. Ypač kai užsėniečiai dėsto.. Buvo tokių situacijų, kad kuo toliau, tuo daugiau klausimų, tuo įdomiau ir t.t. tai va.

Antra svajonė, išvažiuoti tęsti studijų į užsienį.. Tobulintis.. Pamatyti kaip yra dirbama ten.. Mačius nemažai video iš Norvegijos, Čekijos, Lenkijos, JAV.. bet man įdomu ar taip ir iš tikrųjų yra.

Toliau dar noriu studijuoti doktorantūrą.. Sako kad baigus doktorantūrą, galima dirbti rebilitologu. Kiek tai realiai įmanoma nežinau, įstatymas tai leidžia. Tada gal kokio skyriaus vedėja juk aš nuo prigimties vadovė )

Dar visada norėjau turėti savo SPA. Bet čia gal tolimoje ateityje tas bus.. Bus matyt žodžiu..

Šiandien pasakiau tokią frazę: “Kodėl aš turiu dėl visko klausti, prašyti ir pan.. jei man gerai, tai aš to niekad ir nedarau, neprieštarauju ir pan.” Ir išgirdau kontraargumentą: “Tu mus išlepinai, tai dėl to visi ir tikisi, kad tu kažką darysi”.. pagalvojau gal ir tiesa.. bet man tokių dalykų, kad nukelkim egzaminą, ar ką ten ar ten rašyt, tai nereikia. Aš pati ieškau atsakymų ir juos randu arba ne, jei ne, tai būna įjungta fantazija ir viskas )

Tai va. Bet kaip viena dėstytoja sako.. Tos bobos neprotingos, pirma karjera, darbas, pinigai.. Po to gimdo.. Ir gimsta dauniukai, cerebriniai ir su visokiais apsigimimais.. Tai reiškias turiu keturis – penkis metus daryti karjerą, vadinasi studijos užsienyje, arba Lietuvoje.. Po to reikės keliems metams atsiduoti šeimai, vaikams.. Po to vėl grįžti prie karjeros.. Dėstytoja dirbti ir turėti savo SPA.

Vis dėl to galima viską suspėti. Svarbiausia turėti sveikatos ir noro..

P.S. JAV mano specialybės žmonės uždirba ne mažiau kaip 70000$, čia jau yra taip įstatymiškai nustatyta, kad turi uždirbti nemažiau.. o kiek pas mus? Viešojoje įstaigoje jei gauna 1500LT į mėnesį, tai jau čia yra laaaabai gerai. Privačiai dirbantis, kuris nepriklauso nuo nieko, dirba “ant savęs”, tai gali gauti ir 4000LT (žinoma priklauso nuo demografinės vietos).. O privačioje klinikoje, panašiai kaip viešojoje, tik greičiausiai dar priklauso kažkiek ir nuo padaryto darbo.

turiu svajonę mažą.. Aš ją ir įgyvendinsiu.. Gyventi žadu ilgai.. pfu pfu pfu..

pradėjau nuo zenito.. kai susiradau iš palėpės kelis tėčio zenitus.. šiaip buvo ir gražių nuotraukų, bet vis nenutaikydavau ryškumo, čia turbūt dėl regėjimo problemos.. nors gal nuo fotoaparato, nes su vienu labai gerai viskas, su kitu nelabai kartais.. paskui buvo muilinės.. bet kažkaip jos neužkabino manęs.. po to gavom tokį didelį jau šūstrą fotoaparatą, kuris darydavo ir panoramines ir šiaip jau viskas reguliavosi.. deja paturėję tik kelias savaites, o gal mėnesį, nusprendėm, kad mums tokio fotoaparato nereikia.. nes buvo pasakyta, kad už šitą fotoaparatą galima nusipirkti mašiną.. čia gal prieš 9 kokius metus.. po to skaitmeninis, olympus.. fotografuoji kiek nori, patiko žaisti.. ir nuotraukos gal visai nieko.. bet dabar tą fotoaparatą galėčiau pavadinti kita muiline jį naudojo tėtis, iki kol nusprendėm, kad jam reikia naujo, mažesnio tai buvo prieš metus. aš savo fuji įsigijau prieš 3,5m.. oj džiaugiausi.. atrodo solidžiai, nėra didelis, nėra sunkus, ir nuotraukos tikrai geros kokybės, gražios ir t.t. o su auto iš vis viskas sufokusuota ir taip tris metus džiaugiausi, po to vis tyliai pasvajodavau apie veidrodinį kokį, jau EOS kurį nors gerensį.. bet taip vis ir baigdavosi svajonėm.. būčiau pirkus.. bet kompas sugedo, tai teko naują kompiuterį pirkti.. tad ta svajonė taip ir užsigrūdo kažkur giliai.. džiaugiausi savo senuku Fuji.. iki tol, kol.. padovanojau vienam žmogui.. su viltim sau nusipirkti naują.. ir su kita viltim, kad tas žmogus naudos tą fotoaparatą pagal paskirtį, o ne laikys spintoje.. deja jau tuoj pusė metų, dar nei vienos nuotraukos nesulaukiau.. nors iš kitos pusės, tai buvo kita priežastis.. bet taip išėjo, kad dabar likau be fotoaparato.. vis galvojau kad sunkiai išgyvensiu.. bet, kad kažkaip visai jo ir nereikia per daug.. buvo kelis kartus reikiamybė, pasiskolinau, ačiū tau. niekas nepatikėjo, kai pasakiau, kad padovanojau savo fotoaparatą, nes visi žinojo, kad kur margarita, ten ir fotoaparatas. daugelis galvojo negražiai apie mane.. o ką dabar galiu pasakyti.. kartais pagalvoju, kad gailiuosi.. nes tas žmogus neįvertino kiek fotoaparatas man svarbus. aišku, dabar pradės žmonės sakyt, kad tai tik daiktas, kad negalim priklausyti nuo daiktų.. taip. pritariu. bet koks šio įrašo tikslas.. kad dabar nei fotoaprato.. nei to žmogaus mano gyvenime nebeliko.. ir ta svajonė vis dar užgrūsta.. nes kažkaip išgyvenu be fotiko..

visas mėnuo kaip sergu. iš pradžių temperatūra.. po to angina.. dabar plaučiai ir širdis.. skrandžio dar reikia nepamiršti.. dingo harmonija iš mano kūno.. tikiuosi greitai atstatyti..

Super. sveikinimai Eglutei, ir jos tėvams, ir visiems kas prisidėjo prie kelionės, pasirodymo ir t.t. į euroviziją vaikų. ačiū jums. vaizdas buvo super, ir aš visada tikėjau sėkmės tyliai, bet tikėjau. stebėjom šiandien penkiese, ir kiti buvo pakankamai skeptiški aš vis tikėjau ir sakiau ramiai aišku kad nugalės irgi pasakiau kad bitutės, arba ukraina. nesitikėjau kad būsim treti bet į aštuntuką tikėjausi patekti ačiū JUMS dar kartą už nuostabų pasirodymą aš eglutės dainą jau seniai turiu savo playliste (dance).

aš net sveikinimus iš draugų iš Latvijos gavau

jei pakalbu su draugais amerikonais, tai verkia, kad krizė.. krizė.. kai pakalbu su lietuviais gyvenančiais amerikoje, tai visi tik džiaugiasi, pradeda keliauti, važinėti visur.. nes benzo kaina gerokai nukritusi, produktai irgi pinga.. Lietuviai kažkaip pripratę prie tų krizių. žodžiu dolerius pavertus į litus, galonus – į litrus, gausime, kad litras USA kainuo 1,27Lt geras ane. (vienas galonas kainuoja 1,72$, kai ten buvau vasarą, kiek pamenu galonas buvo netoli 3$) žodžiu. pas mus benzas pinga (nors kol kas turbūt taip yra visame pasaulyje, nes naftos kaina nukritus), bet žodžiu viskas pradės kilti, dėl pvm ir t.t.

ką norėjau pasakyti. kad lietuviai atsparūs krizėms. tad išgyvensim šitą visi grįš iš užsienių į Lietuvą, nes jau sakė ir anglijoje atleidinėja žmones, tai bus pats laikas kelti sparnus kitiems iš čia, kai praeis krizė nors turbūt ji dar neatėjo, pasijaus arba vasarą arba kitą rudenį.. bus matyt laukiu vasaros )

kažkada parašiau į vieną USA organizaciją, kokia tikimybė studijuoti jų universitete, kokia tikimybė dirbti ten ir t.t. atrašė dviejų A4 formatų lapais tekstu.. žodžiu..

kažkada parašiau lietuvių vienai organizacijai, tik pasidomėjau kokia kaina į kviečiamą konferenciją.. parėjo atsakymas: cituoju: “sveiki. Deja, asmeniskai kiekvienam tiesiog negaliu taip smulkiai atsakineti, atleiskite. Tam ir atsiunciau nuoroda…” jou. nju žodžiu.. atsiuntė ir pradžioj tą nuorodą, aš tiesiog neradau iš tikrųjų. nors ir labai stengiausi rasti.. būtų bent konkrečiai adresą atsiuntus, kur ieškot ir pan.. ar sunku? aš juk paklausiau tik kokia kaina ir pan.

tiesą pasakius kuo toliau tuo labiau kraupinuosi lietuvių etiketu, ir bendradarbiavimo lygiu. ir dar kur gerbiamieji lietuvybė? jau man atrodo išaugom iš to, kad kažkas neskaitytų lietuviškų raidžių ir pan..

gerai. pabumbėjau. dar galėčiau bumbėti, bet gal jau užteks.
geros nakties.

nors dar atsiminiau.. koks tikslas studijuoti universitete? kai čia atari šešis metus, ir po to ima lengva įdarbina žmogų, kuris baigęs kolegiją, net nepamena kada baigė.. gal prieš du ar tris metus.. tris metus, ar du su puse pratrynęs suolą, ir dar pareiškia, kolegijos daug geriau paruošia, nei medicinos universitetas.. ech.. čia nuo kiekvieno priklauso. ar domėsiesi ir pan. bet esmė tame, kad jei aš šneku, tai ji nesupranta apie ką.. per aukštos materijos.. žodžiu.. o atlyginimas tas pats.. sako išsilavinimas proto neprideda, elgsenos kokybės irgi.. deja aš drįsčiau manyti, kad jie klysta..

grįžau su depresiškom mintim.. žinau. nemažai kas sakė jei nori atsikratyt draugų, būk liūdna, ir dažnai rašyk apie tai kas liūdna.. antra savaitė “ant biuletenio”.. išsekinau organizmą.. aišku logiškai pagalvojus galėjau ir išsikapstyti.. bet pagalvojau velniop.. kaip bendradarbė pasakė: “tokių, nemylinčių save, pilnos Karmėlavos kapinės”.. taip tai tiesa. ir kol nesuprasiu kad reikia gerbt ir mylėt save, tol tikrai nieko nebus į gerą.. prabudau anksti ryte su mintim pasižiūrėti filmą, kurį mačiau prieš tris metus ir buvau pamiršus.. filmas, nuo kurio prasidėjo mano (ne)sekmės.. ir po jo sugebėjau pasakyti: “koks apgailėtinas mano gyvenimas”.. aišku tai tik minutės ar tos sekundės mintis ir akimirka.. bet šiaip..

užtenka vienam žmogeliukui sprogdinti kitą.. gal karts nuo karto vėl ką parašysiu..

kažkaip reikia pradėti naują gyvenimą.. o ne arti nuo septynių ryto iki devynių vakaro. bet greičiausiai daugumas taip..

einu paverklšianti toliau žiūrint filmus ) reikia atsižiūrėti už visus metus ir visus metus į priekį oh, tiesa, buvau pjūklas 4 ir 5 dalyse super filmas patiko

mokausi anglų kalbą..

parašiau.. bet dar neišsiunčiau.. ar išsiųsiu? jau net nebežinau..

nju ir praėjo ta kažkodėl labai bijota diena.. koridorius pilnas rožių gimtadienio proga gauta 20 rožių.. ne gimtadienio proga ir keliom dienom prieš gauta dar 14.. padėka.. laukiu šeštadienio truputėlį švęsim

moteris niekada nepraleis, jei norėsi kažkur įsukti, ar įsiterpti į eilę.. o dar iškeiksnos visą ir pan.. kodėl? aš tai praleidžiu visada.. svarstau gal aš ne moteris? o gal tiesiog kai pakeliauji po pasaulį, tai matai kitur, kad vairavimo kultūra  kitokia..

kai tik vakarienė padedama ant stalo, tai kažkas tėčiui paskambina.. tai mane nervas ima visada valgo šaltą.. po to skundžiasi kad skauda skrandį..

už kelių dienų pasikeis gimtadienio skaičiukas.. vėl reikės priprasti prie naujojo.. atrodo ką tik švenčiau aną.. o jau kitas.. jo jo, laikas lekia labai greitai.. pagalvoju, kad senovėje, moterys mano metų jau po du tris vaikus augindavo.. turbūt ir dabar taip yra kai kur.. o aš.. vis dar mokausi.. ir apie vestuves ar vaikų gimdymą net galvoje nėra planų.. bet turbūt viskas susidės savaime

Ar aš kažką pražiopsojau, ar kaip, bet taip išeina, kad pas mus kiekvienas turi kalbėti lietuvių ir rusų kalbomis??? ką galiu pasakyt.. aš rusų tai tikrai nekalbu.. ir manau, kad mano metų žmonės, bei jaunesni, tikrai daug daugiau supranta anglų kalba, nei rusų.. tai gal reiktų dar prirašyti tada ir anglų?? jei jau parašyta rusų kalba.. negerbiu tų, kurie Lietuvoj gyvena 20 ir daugiau metų ir nemoka susikalbėti lietuviškai.. o tokių tikrai yra.. bet tai nereiškia, kad pas mus antra nacionalinė? kalba rusų..

šūstrai čia..

jei kas pagalvos: “oj, ji vėl skundžiasi” tai net nepradėkit skaityti šito įrašo. kas Lietuvoj dabar svarbiausia??? Mijos ir Yvos skandalas.. come on.. jei nevyksta jokie uraganai.. vėjai ir panašiai, tai pas mus rodo, rašo ir visur kiša kaip mušėsi dvi blondinės.. norit reklamos? reikia skandalų? nju mano manymu tai žema.. ir dar Renau konfliktas.. taip. žinoma.. gaila, kad mergaitei teks važiuot į Vokietiją.. bet ar yra laikraštis, kuris nerašė apie tai? ar yra laida, kurioje nebuvo kalbama apie tai.. ir emeilai vis ateidavo, kad rašykit peticijas (ar ką ten taip), kad mamai būtų sugražintas vaikas.. taip. tai žiauru.. bet manau kad kas išpūsta, tas tikrai nelabai gerai.. kaip ir apie USA kandidatą į prezidentus Obama, tipo jo reitingai nukrito, nes per daug reklamavosi, per daug šalių aplankė ir pan.. dar ką pastaruoju metu girdžiu, tai kaip vyšniukas atsiskyrė nuo žmonių, po nesėkmingo pasirodymo olimpiadoje..  žinant dėl ko jis patyrė tą traumą, tai manau atsiskyrimas ir suvokimas kad kažką ne taip padarė yra tikrai neblogas dalykas.. tad nedarykime aukos, kur jos nėra..

tai va. aš vėl parašiau kas pastaruoju metu man nepatinka.. neesu aš tokia bumbeklė, bet kažkaip vis parašau apie tai kas man nepatinka..

to J: gyvenu gerai, ačiū. tikiuosi jūs irgi gyvenate puikiai

mano pupai, papūgai, depresija.. atidarai gardą, tai niekur neina.. tupi.. ir graudžiai dainuoja.. o seniau rėkdavo kad atidarytum gardą, neduodavo ramybės. dabar toks vaizdas kad nėra paukščio.. rudeninė depresija? o gal tiesiog kai apsiniaukę, tai prisnūdus? Juk tai paukščiai, kai tamsu, jie nutyla visiškai..

tuoj vėl bus vasara ir šilta, ir malonu. neliūdėk

kitas mano naminis gyvnūnas, geriausias draugas sensta.. ech

pasidariau nuobodi.. o gal tai ketvirčio amžiaus krizė? teoriškai nežinau.. praktiškai kai pareina sms žinutės: “tu man niekad neparašai”.. pala pala.. o tu parašai? kai skambinu, tai nekeli niekad.. aš nekenčiu, kai vaikinas pradeda aiškinti su kuo draugaut su kuo ne.. tai vaikiška ir pan.. tad tu nepyk mieloji.. kad aš tau neparašau.. tu nekeli telefono ragelio kai aš tau skambinu.. arba atrašai po paros, kai aš parašau.. žodžiu.. nepyk. kitas žmogus pareiškia: “noriu pakalbėti, bet reikia kad būtum energinga ir geros, mylinčios nuotaikos.. come on.. kai pridirbi nesąmonių, tai neprašyk kad būčiau geros nuotaikos..

kažkaip atsiskyriau nuo žmonių, liko tik darbo aplinka (kuri deja jau ir pradėjo erzinti nerealej), ir liko keli žmonės su kuriais bendrauju gyvai, su jais vis dar miela ir tikiuosi bus toliau miela bendrauti, ir dar liko keli internetiniai pašnekovai, su kuriais nuolat bendrauju.. gal čia toks laikotarpis? a?

ketvirčio amžiaus krizė.. šiuo metu tik taip galėčiau pavadinti.. orų kaita.. šaltis.. kaip kolegė blogerė vakar dienos įraše rašė: “nieko neliko man, per daug atiduodu darbui”.. aš pagalvojau kiek yra man mano.. mintys.. darbai.. svajonės.. norai.. viskas mano..

tik ką suskambo telefonas.. neatvyksim šiandien į mankštas.. susirgo mergaitė.. po minutės kitas skambutis.. gal gali priimti mano vaiką į mankštas.. galiu.. vadinasi dar yra kam esu reikalinga..

bl.. jei tu lakstai mieste, nardai tarp mašinų, tai žiūrėk kad netrukdytum kitiems ir kad netrukdytų tau kiti.. kad po to bl.. nereiktų piršto sukiot prie smilkinio.. kažkoks gaidys atlėkė iš už troleibuso, pamačiau aš jį, bet jau per vėlai pamačiau ir negalėjau savo sukimo į dešinę sustabdyt.. tai dar asilas **** (atsiprašau už keiksmažodžius) privažiavęs ir rodo man su pirštu.. jei mieste lakstai daugiau nei 70km/h greičiu, tai susimildamas nemosikuok ten ranka kad tau kažkas trukdo.. norėjau pasivyt ir duot su mašina į subinę, o to “gražuolio” mašina visa aplamdyta nubrozdinta ir pan.. tai jau įvarei kažkur.. a..

nekenčiu tų, kurie laksto mieste.. nekenčiu..

jokios tolerancijos.. jokios kultūros.. nieko.. ot kur lietuva nukeliaus.. turbūt vienas kitą suėstų.. sugrįšim į pirmykščių laikus.. pfu pfu pfu.. atsiprašau.. bet pirmai progai pasitaikius aš iš čia išvažiuosiu..

aga.. eurovaistinėse jau nebeįdedama prekės į maišelį.. paduodamas maišelis o tu įsidėk.. hmm.. mano kremo dėžutė labai sunkiai tilpo į tą miniatiūrinį maišelį.. nors už manęs eilės nebuvo ) žodžiu..

aš visada pykstuosi su elektrinėm durim.. jos niekad nesuveikia man.. neseniai įstrigau akropolio sukamosiose duryse.. padėjo žavus jaunuolis jas vėl pajudinti nesuprantu.. ar aš per maža.. per smulki? ar ne iš to kampo apeinu..

kariaujam universitete..

kai man liūdna visada žiūriu tam tikros tematikos filmus.. turbūt paskaičiavus kiek kartų tuos filmus mačius netilptų skaičius ant dviejų rankų pirštų.. tada susimąstau kodėl aš žiūriu.. gal noriu išsikrauti.. o gal smagu įsijausti į tą gyvenimą, kuriame visai sutikčiau gyventi.. bet turbūt visada yra gerai ten, kur tavęs nėra..

pastaruoju metu vis svarstau ką reikia gyvenime keisti, kad taip viskas neužknistų.. bet tada suprantu, kad reikia keisti viską iš pagrindų.. o gal kažką nedaug.. nežinau.. bet kad reikia, tai reikia.. ir kuo greičiau.. “iš kur pas tave tiek daug kantrybės”.. šiandien pasakė vienas žmogus.. jo.. iš kur..

jau užkniso, kad mane viskas užknisa.. atsibodo mąstyti tą patį, kad viskas nervina, niekas nesiseka ir panašiai.. kad gyvenimas nėra pilnavertis.. ir po to atrodo kad viską tiesiog švaistai pro šalį.. o gal taip ir yra? bet kai spaudimas iš visų pusių.. kodėl tu taip atrodai.. kodėl taip elgiesi.. ką čia darai.. ko nedarai ir panašiai, tai tikrai nervas ima.. tada susimąstai kokia mano misija žemėje? o gal čia tiesiog priešgimtadieninės nuotaikos.. bet juk dar blemba anksti.. žodžiu. nervina mane kad viskas užknisa.. nervina kad pradėjau per daug guostis žmonėms.. juk seniau pati viską kuo puikiausiai išgyvendavau.. o dabar imu ir pasiguodžiu.. žodžiu.. eik miegot.. ir nesuk sau galvos..

gali.. kažkas žūsta.. kažkas gimsta.. kažkieno požiūris nepatinka į vieną ar į kitą vertybę.. kada gimimas, gyvybė ir mirtis tampa vertybe? susimąsčiau.. man tuoj ketvirtis šimtmečio.. o aš dar nieko nepadariau.. atsidūriau laikraštyje.. su interviu ir nuotrauka.. ir kas iš to.. dabar kolegės elgiasi ne taip kaip prieš tai.. mąsčiau kad gali būti kažkoks pavydas.. bet kad taip akivaizdžiai.. come on.. o gal man paranoja ir vaidenasi? gal galvoja va jos 25m dirba ir niekas neima interviu ir nededa į laikraščius (dar ne bet kokį, o pagrindinį Kauno).. o čia.. atėjo.. padirbo.. ir įdėjo.. žodžiu.. tada vėl sugrįžti prie gyvenimo ir mirties klausimo.. ir spjauni į visas tokias bėdas, nes supranti, kad svarbiausia būti pačiam laimingu.. kuo toliau, tuo labiau linkstu link to.. kad po metų teks įskaudinti daug žmonių.. ieškant savo laimės..

ryt kasam bulves..

penktadienį laiminga grįžtu namo, palieku  mašiną už vartų.. nuvarau keliom min namo.. grįžtu.. mašiniuko nėra.. blemba šoke likau.. pribėgu prie vartų o ta blemba nusiridenus žemyn gatve.. kokia dešimt metrų ar daugiau.. blemba ant laisvo sugebėjau palikti..

tik blondinės sugeba taip padaryti..

Geras klausimas. Gal Ispanai? O gal Kazlauskas, pareiškęs, kad Lietuviai žaidžia regbį, ne krepšinį.. o teisėjai nieko nereaguoja.. ??? KAS? o gal tiesiog pritrūko laimės. ir žinoma jėgų.. O gal tiesiog Ispanai gerai žaidė, teisėjai truputėlį buvo jų pusėje, o mums pritrūko tik dviejų tolimų metimų..

Žinau, visi dabar sakys, jie anokie.. tokie.. taip. žaidimas šiandien nesisekė, bet ką norėt.. psichologiškai kartais būna sunkiau nei atgauti fizines jėgas.. šiandien buvo daug klaidų.. nekrito.. abejotinų teisėjų sprendimų.. bet yra kaip yra..

Aš didžiuojuosi vistiek Jumis visais. Ačiū kad garsinat Lietuvą ir galiu pasakyti juk ketvirta vieta nėra taip blogai.. juk buvo galima net nepatekti į pusfinalius.. o čia patekom net į mažąjį finalą..

Yra malonu kai išvažiuoji iš Lietuvos ribų, kur nors toliau, ne į kaimynines šalis, ir pasakius iš kur esi, išgirsti: “o jūs turit gerą krepšinio komandą.. turit įžymų disko metiką..”

Manau Lietuviai olimpiadoje padarė viską ką galėjo, ir nesvarbu kad medaliai tik penki.. juk kiek daug patekusių į dešimtuką.. penkioliktuką.. ir panašiai..

Sėkmės. Gero sekmadienio.

kažkaip vis pagalvodavau kad nebijau mirti.. kartais būdama labai liūdna ar supykus, ar jei kas nepasisekdavo pagalvodavau, kad pats laikas išeiti.. bet šiandien.. kai gavau laišką.. ”
Su giliu liūdesiu pranešame, kad vakar, rugpjūčio 22-ąją, užgeso Rimanto Šimanėlio erte gyvybė. Nelaimingo atsitikimo metu Rimas nuskendo besimaudydamas ežerėlyje šalia Vilniaus.” susimąsčiau.. kad aš visai dar nenoriu mirti.. dar noriu kažką padaryti gero artimiems ar didesnei auditorijai.. bet dabar ne apie mane.. jei kas žino toostis.com projektą, tas ertę turėtų žinoti, kas buvo BarCamp Ryga, turi taip pat atsiminti Rimantą.. Kažkaip sunku patikėti, kad miršta mano metų žmonės.. nebuvom geri draugai.. bet esam kelis kartus susitikę..

Žmogus toks trapus.. Pagarba..

norėjau tai padaryti vakar.. bet galvoju nedarysiu skubotų išvadų.. sakiau palauksiu iki kitos dienos.. ar taip pat jausiuosi.. vieni sako: “gerai nors tiek, kad blogą rašai, tai sužinau kaip gyveni”.. kiti sako: “tu vis dar rašai.. neišaugai iš to..” treti nieko nesako.. kažkada pasiėmė atostogas www.slave.lt, bet vėl sugrįžo.. dingo Eimantas iš blogsferos.. www.nezinau.lt irgi pareiškė, kad mažiau rašys.. čia gal vasara pokyčius tokius siunčia.. o aš vakar pajutau, kad laikas.. tik  nežinau ar ilgam.. nes kaip rašiau vienastoks komentare, toli kartais pabėgti nepavyksta.. bus matyt.. kelis kartus labai jau norėjau ištrinti blogą.. bet nekilo ranka.. trys metai sudėti.. nors niekad neskaičiau praeitų įrašų.. gal.. kada nors..

tai toks bus mano įrašas šiandien. o draugams galiu pasakyti, kad Lietuvoje būsiu liepos 23d, 10h vakaro (kam paimti yra) iki tol galit susisiekti emeilu, o nuotraukas visi žinote kur rasti.. vakar buvau akvariume, tad pasižiūrėkit

kažkada jau kalbėjau apie moteris, esančias čia.. dabar apie vyrus. ką galiu pasakyti.. visi kalba kad juodaodžiai tokie anokie (čia didesnis procentas jų), bet jie visada pasisveikins jei įeisiu į parduotuvę, jie visada praleis jei eisiu per perėję.. nusišypsos ar pamojuos.. tai tik flirtas, suprantu.. bet skaitykit toliau.. jei tai yra baltaodis, su prabangia mašina, kostiumu ir geriausiu mobiliaku rankoje, tai jis ne tik nepraleis per perėję, bet dar ir papypsins ko čia eini.. (tą patį daro ir moterys, nesvarbu kokios tautybės, akivaizdžiai neturi kantrybės) o gal kažkur skuba.. tada visos moterys visada skuba ) nes jos pypsina jei kas ir lėčiau važiuoja, jei ties šviesaforu iš karto nepradeda važiuoti ir pan.. bet dabar apie vyrus.. kalbant apie indų ir ispanų kilmės vyrus, tai jie visada papypsins, pakalbins, pamojuos, nusišypsos ) čia tiesiog jų karštas kraujas, nes manau kiekvienoje šalyje jie taip padarys.. ai dar grįšiu prie juodaodžių moterų, o jos baltųjų tragiškai nemėgsta, niekad šalia nepriims atsisėsti autobuse, susikraus rankinukus, gėrimus ir pan, bet baltaodės nepriims.. jei kad ir viena vieta autobuse bus, teks pastovėti ) nju vėl aš nukrypstu nuo temos.. tai va. baltaodžiai vyrai užrietę nosis čia kažkodėl.. bet jau čia jų reikalas.. gal dėl to po to ir girdi kalbas karas tarp rasių ir pan.. žodžiu baigiu šia mintimi savo įrašą, linkiu visiems, ir Lietuvoje kantrybės, jei žmogus eina per perėję ar jei netyčia užsižiopsojo ir iš karto nepradėjo važiuoti, kai užsidegė žalia šviesa.. kaip jau kažkada pasakojau, kai man viena boba papypsino, o buvo vienos juostos kelias, tai ir važiavau 30km/h kad panervinti tad skubėkit lėtai ir gyvensi ilgai

ir nebus tokių: “padėkit susitaisyti mašiną, važiavau dviejų juostų tuščiame kelyje, ir atsimušiau į stovintį automobilį”.. – čia ką tik vienas klasiokas parašė klasė.lt )

galiu pasakyti kad tai pati nesėkmingiausia diena per visą kelionę.. visų pirma atsitiko tai ką aprašiau aname įrašė.. po to susimaišiau laike ir per anksti (gerokai) nuėjau į autobusą, po to sugebėjau kažkokiu tai būdu užnūsti ir vos vos nepramiegojau stotelės.. tik pakeliu galvą.. kai šokau ) po to vos po mašina nepalindau ) (kas vaikšto kai tau raudona šviečia? čia visi..) po to praleidau nemažai pinigų prisipirkus daiktų, tik tiek kad džiaugiuosi jais.. po to ne į tą autiką įsėdau.. įsivaizduokit, yra 14 maršrutas, jo pradinis taškas tas pats (kai važiuoja iš kitų taškų galutinis irgi), bet galutinius turi keturis.. tai reikia žiūrėti kuris tinka.. tai buvau pamiršus.. žodžiu, po to išlipus iš to netinkamo, pamačiau kitą autiką, galvoju kur jis važiuoja, o kai daėjo kad jis tinka, jau buvo šaukštai po pietų.. po to galų gale kai sulaukiau tinkamo autobuso, nuvažiavau į vietą kur reikia persėsti, nusiteikiau kad reiks laukti dešimt minučių.. o pasirodo pažiūrėjau į šeštadienio grafiką.. (vakar buvo penktadienis), tai teko laukti netoli valandos.. ) žodžiu.. žioplumo įsikūnijimas.. tai vietoj to, kad būčiau namie pusę šešių, buvau septintą ) bet dar čia ne pabaiga.. skambina vakare žmogus, pas kurį gyvenu, kad nespės grįžti, tad man teks vienai nakvoti svetimoje vietoje.. pirmame aukšte ) bet tai reiškia, kad manęs iš ryto nepaveš iki stotelės (o iki jos eiti pusvalandis), tai nespėsiu nuvažiuoti į akvariumą.. nes reikia anksčiau grįžti šiandien.. tai va. vėl sėdžiu namie, eisiu pusryčiauti.. tikiuosi nesėkmės baigėsi.. visada turi būti kažkokia dalis nesėkminga, kad suprastum kas yra sėkminga.. aišku jei ir būtų tik tokios nesėkmės, tai būtų labai gerai belieka pasijuokti iš žioplumo )

šią savaitę daug labai varinėju.. iš ryto išvarau vis, vėlai grįžtu ir lūžtu, šiandien atsikėliau šeštą, nes galvojau važiuosiu į New Yorką.. bet galva plyšo, kojos pavargę, širdelė baladojosi.. nusprendžiau nevažiuoti.. aišku dar didelis minusas kad būtų tekę vienai važiuoti, mat su manim niekas į NY nenori, tipo Vašingtonas buvo gerai, o NY nėra ką žiūrėti.. nors kitas žmogus, kuris deja dabar Lietuvoj atostogoms grįžęs, sakė kad NY skiriasi nuo Filadelfijos ir verta pamatyti.. nju turiu dar savaitę susitaikyti su mintimi, kad vienai važiuoti.. jo draugai kai kurie pasijuoktų iš manęs.. prieš tris metus visiškai viena iš Lietuvos į NY važiavau, tada kažkokiu būdu atsidūriau Filadelfijoj nju žodžiu.. nors prieš tai buvo taip, kad šiandien dienai buvom suplanavę važiuoti į akvariumą. bet užteko vieno skambučio ir žmogus su kuriuo turėjau važiuoti pasakė kad negali.. tada nusprendžiau į NY, bet ir ten neišvažiavau.. kaip tik sugalvojau pasižiūrėti kur ir kokiu transportu važiuoti į tą akvariumą manau galėsiu tai padaryti ir su viešuoju transportu. nju čia bus toliau.. dabar pakalbėkim apie praėjusias dienas.
tai va. užvakar buvau istoriniam filadelfijos miestelyje, dar kitaip vadinamame History park. ką galiu pasakyti, kad beveik niekas nepasikeitę per tris metus. iš pradžių aplankiau Penn Landing – t.y. uostas, su nuostabiu vaizdu į upę.

ir į du tiltus

patiko balkonai, turbūt (o gal ne), bijočiau išeiti į jį

kiek suprantu tai čia apartamentai ant upės kranto laivo formos name

tiltuko prieigos pėsčiųjų čia

pats tiltas

kavinės vaizdas

Independence hall

garsusis varpas, su kulkomis pačiame varpe

nepriklausomybės aikštė

o čia noriu pakalbėti apie vieną aikštę, vadinamą Franklin aikštė, prieš tris metus kai pamačiau žemėlapyje galvoju būtinai reikia pažiūrėti, nuėjus pamačiau kelis miegančius valkatas, žolė geltona, vaizdelis tragiškas.. ne kaip centre.. šį kartą vaizdas labai nustebino, smėlio pilis pastatyta,

nuostabus fontanas,

atsiveria vaizdas į tilto prieigas

nefotografavau, bet ir yra žaidimo aikštelė vaikams, su mini golfu, su dovanų parduotuve turistams, kavinukė.. nju vaizdelis nustebino tikrai.. super.. (daugiau nuotraukų paspaudus ant bet kurios nuotraukos, atsivers visas albumas)

gerai. dabar apie vakar dieną. ji praėjo super.. buvau zoo sode.
zebras – limuzinas )

apie zoo sodą. nuostabu. ir gyvūnai nuostabūs ir vaizdai, ir erdvė.. viskas!!! gyvas zoo sodas, pilna žmonių, vaikų, pilnas energijos, atrakcionų, pikniko vietų.. tik žinot ko trūko.. nemačiau vilkų ir nemačiau lapių ir nemačiau vištų (ko pas mus daug), šiaip turbūt ir ožkų nelabai mačiau.. bet ten vieną dalį remontuoja, tai manau kad laikui bėgant bus visa tai.. kaip vienas pažįstamas sakė: “jo, ir turbūt įėjimas ne 6lt kaip lietuvoj.. sakau ne.. 18$” bet kai gali ir turi ką veikti visą dieną, tai manau verta.. tai va. pradedant nuo to ką mačiau, mačiau ir retų bezdžionėlių, ir kupranugarį, liūtus, tikrus, batąją mešką, įvairių kitų meškų, paukščių, kurie ėda iš rankos, bezdžionę, kuri vos neatėmėm mano fotoaprato, nes per arti matyt priėjau, tiksliau ji virš manęs ant medžio užšoko, tai aš didelį žingsnį atgal iš išgąsčio nes užrašyta – kandžiojasi.. mačiau ir krokodilą miegantį, ir dramblių ir žirafų.. visko.. ir flamingai nuostabūs buvo.. o povai tai ten laksto kaip nori, ir antys laisvos vaikšto.. žiūrėk kad tik ko nepagriebtų..
nuostabiausias buvo va šitas prerijų šuniukas nju viskas ten nuostabu bet šis padarėlis tai jaučiu delno dydžio, matosi kai ant medžio lapų sėdi, kad nedidelis

nededu nuotraukų daugiau, nes jų virš du šimtai jei norit pažiūrėti kokio lygio pirmasis Amerikos Zoo sodas, tai peržiūrėkit kas žiūrėjo, tiem patiko o visas a
lbumas paspaudus ant šio burunduko, kaip forelle pavadino. Tiesa, vakar teko važiuoti tipo juodųjų kvartalu, tai iš ryto kai važiavau į zoo sodą, per pusvalandį mačiau vieną baltaodį.. atgal važiuojant sutikau daugiau.. bet buvau prigasdinta, būti atsargiai ir pan.. tad teko susipažinti su vadinamuoju geto rajonu.. pfu pfu pfu.. aišku turbūt nebūčiau prigasdinta tai nebūtų buvę taip baisu )

tai tiek šiandien. šiandien ilsiuosi, ryt važiuoju žiūrėti ryklių.. )