Margaritos tinklaraštis

nežinau kodėl.. bet šiandien man sunki diena, nors ir darbo diena ne pilna.. bet visumoj. viską pamirštu, viskas iš rankų krenta.. o svarbiausia galvą skauda.. ėė.. šis dalykas jau buvo dingęs.. nors praeita savaitė buvo labai sunki, daug darbo ir nervų ir pan. tai gal čia galvos skausmas, kaip atsakas ir atsipalaidavimas.. ai žodžiu..

vakar žiūrėjau filmą “Muzika suradusi mus” Vaido rekomenduotą.. jei nebijot apsiverkti, tai tikrai rekomenduoju pažiūrėt žiūrėjom kartu su drauge – latve (ji prie savo kompo, aš prie savo) tai pabaigoj buvo abiejų pasakyta: “wow, amazing, avesome, wonderful” bent mūsų tokia nuomonė.. kaip kitų – nežinau..

ką tik grįžau iš darbo.. lekiu į kitą darbą.. ech. o kitą savaitę dar mokslai prasideda.. bus tragedija.. du darbai.. mokslai.. žodžiu..

šiemet atostogausiu rugsėjį.. nusprendžiau taip, nes vasarą paranku dirbti.. dabar mąstau kur važiuoti.. eurotrip organizuotis ar geriau vėl į USA lėkti.. o gal į Meksiką ar Kanadą šiemet.. žiūrėsim.. o gal prispaus krizė taip baisiai, kad sėdėsiu namie..

galiu pasakyti tik vieną – neišnaudotos galimybės. sakykim aš tikrai norėjau kažkokios programėlės, minimalios, bet norėjosi, ne tik pasisėdėjimo ir pasiplepėjimo, ir.. išgėrimo, ir minimalaus prisistatymo..

šiaip jei būčiau važiavus iš Vilniaus dėl tiek, tai pasakyčiau – bereikalo. Bet tai tik mano nuomonė.. Visa kita buvo neblogai pamačiau vasarą matytus žmones, pabendravau, susipažinau su kažkiek naujų žmonių..

nusivyliau kai kurių kultūra.. ir kodėl gi? ane. klausimas kyla.. visų pirma reiktų paklausti: “kaip aptarnavo padavėjos?” mums tai problemų nebuvo, greitai, nesusimaišant.. už gerą aptarnavimą paliekama arbatpinigių.. kažkaip turbūt tik pakeliavę po užsienį ir patys žmonės padirbę tokioje srityje, kur tik ir gyvenama iš arbatos, pradedi palikti ir aptarnaujančiam personalui.. o mūsų staliuko žmonės, dar likę sėdėti pareiškė atėjusiems muzikantams: “jūs dar pagrokite, va mes jums pinigų sumetėme 11lt”.. spėkit kiek arbatos buvo likę nuo mūsų staliuko? tie patys 11lt.. bet kas svarbiausia.. ai.. nesvarbu.. ir kaip tik šiandien su Vaidu kalbėjome, kad Lietuviams kultūros atžvilgiu iki daug ko dar toli..

nuotraukų galite rasti čia

p.s. Aiste, sorry, bet gaila man savo laiko.. tikiuosi supranti ką turiu omeny.

o gal aš pasidariau per sena tokiems reikalams.. ir moku tik bumbėt.. nebežinau jau..

egzaminai išlaikyti.. pasiekiau savo tikslą – pabaigti nors vieną semestrą su vidurkiu – 10 (dance) bet greičiausiai nieko gero iš to.. ar stipendijos bus mokamos dar nežinia.. už sausio mėnesį pasakė, kad aš tikrai gausiu.. bet dar negavau.. tai gal vėliau kada pervedinės, bet kol kas nepervesta.

egzaminai išlaikyti.. bet iš darbo vadovės parašas negautas.. jau bijau.. nes praktiškai nieko nepadarius.. ech. ir ką daryt.

ryt blogerių susitikimas Kaune iki pasimatymo rytoj

džiaugiesi, kad gavai papildomo darbo, žinoma bus papildomi pinigai.. bet po kelių savaičių ar čia mėnesių “arimo” iš ryto nebepajėgi atsikelti iš lovos.. o gal atsikelti tai dar atsikelti.. bet atsisėdi prie kompo.. ir prisiversti eiti renktis, ruoštis ir pan be proto sunku.. pradedi galvoti, kaip čia išsisukti iš to ar ano.. ech.. pervargau biškiuką.

žaidžiau su fotoaparatu.. viena bėda.. aš su akiniais, teks lęšius pirkti, norint geras nuotraukas daryti.. blemba nes akiniai dvigubina viską, nors ir nusistatau dioptrijas.

žodžiu nesvarbu. pagavau šiandien saviškę pasiruošusią pulti )

atvažiavo kažkada mano minėta dovana sau čia ir gimtadienio, ir Kalėdų ir Naujų metų proga tai va. kas tai per daiktas?

tikrasis ir priedas

dabar belieka išmokt naudotis

antrą kartą klausiu, už tos ir tos parduotuvės ties tuo šviesaforu suki į dešinę? taip taip į dešinę, pravažiuoji tokį pastatą ir pamatysi mane..

suku į dešinę.. kažkoks pastatas yra, bet ne tas kur sakė, lyg ir.. skambinu.. kur tu esi? nematau.. stoviu prie 21 namo.. susižinau kokia čia gatvė.. o man atsako: “tai aš turėjau omeny, kad ties tuo šviesaforu suki į kairę”..

numini porą km bereikalo.. užsirašyt sakyčiau gal reikia kur kairė kur dešinė ech.

nesuprantu, žmonės nori išsileisti pinigus kol jų dar turi? ar kaip suprast? darbo man padaugėjo. ir žmonės nebijo mokėti 25LT už pusvalandį.. aš tai džiaugiuosi, man tai gerai.. nors iš kitos pusės mano sritis pakankamai gera.

antras penktadienis ieškojom ką nors nusipirkti, rūbų ar šiaip ką nors gero akropolyje, deja. taip ir nesupratom, ar nieko gero nėra nes išpirkta, ar tiesiog nieko gero nėra, normalaus. o žmonių masė, parduotuvėse, kavinėse ir pan.

suprantu, viskas pasijaus kitą rudenį, dabar dar žmonės kažkiek pasitaupę.. nors su kuo pakalbu, kas pasiėmę paskotas, tai palūkanos išaugo apie 300 – 400Lt, už šildymą, vieno kambario butuke, bus mokama 200Lt daugiau nei prieš tai.. bet jūs man pasakykit, kad tuose butuose taip kaitinti? kad sėdi, ir prakaituoji, o ką kalbėt, jei ką darai. todėl ir vaikšto su šortais ir trumpom rankovėm žmonės. jo jo. reikia energiją išlaikyti.

man tai keista, kodėl Lietuvoj visada turi būti kitaip? visas pasaulis žiūri į žmogų, kaip išlaikyti jį pavalgiusį ir pan, o Lietuvoj.. kaip išlaikyti valstybę? Valstybės tarnautojus? bet ne žmogų.. viskas iš jo imama..

ne veltui migracijos skaičius daugėja geometrine progresija. nesvarbu, kad ir kitose šalyse jaučiasi sąstingis, kai kurių sričių, bet ten ne taip stekenamas žmogus kaip čia..

aš tai nesuprantu, kad leisti 2mln Lt išleisti į orą, kai už tuos pinigus pensininkams ir Lietuvos ateičiai (vaikams), galėjo padaryti kažką.. ai..

absurdas.

jo. biški kulnai tirpsta.. bet čia ir nugaros problemos ir visa kita, tai yra – profesinė liga. ką jau padarysi..

sėdžiu, visai geros nuotaikos, kelios taurės gero vyno prie vyno prabangaus sūrio.. ech.. kad taip kiekvieną vakarą nors tada jau gręstų alkoholizmas (turbūt)..

gavau dovanų be progos kaip visada įspūdingai 20 tulpių viduryje žiemos ačiū labai.

džiaugiuosi savo pirkiniu iš amazon.com laukiu tiksliau atvažiuojant į Lietuvą kai gausiu ir turėsiu rankoje, parašysiu plačiau bet jau iš anksto džiaugiuosi. tikiuosi laimingai ir sėkmingai parvažiuos į Lietuvėlę ne pigus vis dėl to daiktas

einu pažiūrėti filmą Revolutionary Road, labai jau rekomenduotas pažiūrėsim ar atitiks lūkesčius. čia žinoma jei neužmigsiu bežiūrint

gal dar kas vyno su manim?

turbūt visiems studentams dabar karštymetis man liko vienas egzaminas.

patinka man egzaminai tokie kaip šiandien aš vis dar šokiruota bet už tai faina buvo

kažką parašiau.. ištryniau..

darbe erzina vienas žmogus. bet šiandien viena mama pasakė: “Margarita, ne visi taip atsidavę darbui kaip jūs”.. ech.. tada pagalvoji, jo galima pateisinti tuos, kurie sugeba gauti pinigus ir prasėdėti pusę dienos nagus lakuojantis ar visus žurnalus būti perskaičius..

šiaip tai jaučiuosi net nežinau.. pervargus.. bet ne nuo darbo dienų, o nuo tų keturių po du kartus laisvų dienų. atrodo laisvos dienos.. bet.. nuolatinis miego trūkumas, nes buvo einama miegot vidurį nakties, o kėlimasis pakankamai anksti. tiesą pasakius turbūt tik šiandien miegojau ilgiau (iki 12), bet miegot nueita tik apie antrą.. oj. čiaudėjimo priepolis uždėjo.. 9 kartus jau čiaudėjau.. skaičiuojam rekordą kažkada buvo 12 rekordas pasiektas, bet neaplenktas..

gerai. apie atostogas. planavau šiemet neimti atostogų. buvo krūvis dvigubas, tuoj pereisiu ant viengubo, tai gal ištemsiu ir be atostogų. nusikelčiau tas atostogas dar kitiems metams, tada turėčiau dvigubas atostogas 10 savaičių neblogai gal ką? ) būtų galima ir išvažiuoti kur.. o gal iš vis pakeisti visai gyvenimo vietą? bent planuoju nuo 2010m..

žodžiu tai tik planas.

vakar prisimintos dvi geros dainos

the last thing I think about right now is love..

tik trūko: p.s. send me money please..

jūs pykit, nepykit ant manęs.. bet kauno kelininkai užkniso juodai.. aišku čia ne kelininkai kalti, čia turbūt savivaldybė, kuri neduoda pinigų.. nju nesvarbu, bet esmė tame, kad kaune keliai nevalyti nuo šeštadienio. pagrindinė gatvė – savanoriai, visa apgliaumijus gumuliukais, o jei įsuki iš kur nors į pirmą eilę, tai tik žiūrėk, kad neįvažiuotum į kokią pusnį.. aš nekalbu apie kaimo, kuriame gyvenu gatves, kiek kas prastumdė su savo mažinom, suvėžino sniegą, toks kelias ir yra, apie prasilenkimą su priešinga kryptimi net kalbėti neverta – į pusnį, tai gal ir prasilenksi.. darbe n vyrų, nei vienas nesugeba nukasti sniego.. visose darbovietėse net viršininkai kasė ir pan. o čia.. geriausias bairis – nukasė 1/3 aikštelės (darbuotojų), ir tą kitą sniegą sumetė į kitą aikštelės pusę.. padarė pusnį viduryje aikštelės.. įstūmiau mašiniuką į pusnį.. šiaip taip po to išvažiavau.. o maniškė tai žema.. nevisureigis.. ne keturi varomi..

žodžiu.. niekad nevariau apie savo miestą.. bet šį kartą Kaunas pasišiukšlino.. ar tiesiog buvo nepasiruošęs.. grr..

nesakau, oras superinis, ėjau vakar pasivaikščioti su ramentu bet tai bent gatvės būtų prižiūrimos

šiandien viena paciento mama sako: “įvedžiau jūsų vardą ir pavardę į google ir išmetė nuorodas į konkursus, kur dedama buvo receptai”

tai taip įdomiai pasijutai vadinasi ateinant į procedūras mane patikrina ) sakau, o ko ieškojote, sako atsiliepimų kokių, komentarų ir pan šiaip profilaktiškai ir aš vis pasitikrinu google save seniau dar super mamose išmesdavo.. dabar turbūt užblokavo radimą iš google į super mamas, kad jau neberandu )

pykina.. einu miegot.. o gal tiesiog šampo buvo per daug ) koja jau geriau

šiandien vietoj 7:30 darbe buvom 9:20.. neblogai ane? įgriuvo tiltas autostradoje Klaipėda – Vilnius.. kamštis nerealus.. o “gudročiai” mentai užtvėrę tik tą tiltą, bet ne įvažiavimus į autostradą iš Šilainių.. Vytėnų ir kitų aplinkinių vietų.. žodžiu kamštis didelis.. nervų nemažai.. Apie tiltą čia

buvau pas daktarus peršvietė koją, diagnozė: “lūžio ir nutrūkimo raiščių nėra. Didelis patempimas, ir raiščių įtrūkimas”.. jau šiandien dirbau.. sekėsi neblogai. tuoj vėl eisiu šokti

vakar ir šiandien..

sutikimas buvo super. ačiū žmonėms, kurie pakvietė.. bet.. apie pirmą valandą, linksmai šokant, suklupau.. trūko čiurnos raiščiai.. bet šiaip viskas buvo super. naiviai tikiuosi kad užteks trijų dienų išsigulėti ir galėsiu kuo puikiausiai dirbti ir laikyti egzaminus.. deja praktika rodo, kad gydymas trunka mėnesį.. o gal net ir du..

jau nebeblondinė.. bet vis dar naivuolė..

atvažiavau į pramogų sostinę – akropolį.. radau vietą kur pasistatyti mašiną, bet netilpau, nes kita mašina stovėjo gerokai apžergus ir tą juostą, bet pamačiau, kad išvažiuoja šalia moteriškė, pasitraukiau atgal, laukiu kada išvažiuos, iš galo atvažiavo kita mašina, bandau važiuoti atgal, tas man pypsina, kad nesitrauks. šiaip ne taip ta mergina išsuko, o aš jau pasiruošiau sukti į jo vietą, ta iš galo staigiai mane aplenkė ir įvažiavo į mano vietą.. išlipau.. pasibaladojau į langą, sakau ką jūs darot aš laukiau, sako tai va vietos yra statyk, sakau kaip aš statysiu jei netelpu.. o moteriškė to vyro (dar lyg du vaikai maži buvo), man pradėjo aiškinti, duok užpakaliu ir įvažiuosi, sakau kaip aš tau duosiu į užpakalį, tai bus kad tilpsiu. ir nuėjo jie savo keliais. o vietų pasistatyti beveik nėra.. aš ir taip vėlavau.. :S

chebra, suprantu, šventės, visi skubam, bet bent kiek turėkim kultūros, nesijauskim barbarais, nes pradedu manyti, kad neveltui žmonės rašo, kad esam Boratai ir nesiskutę, nesiprausę šikniai.. ne veltui visi užsėniečiai skundžiasi, kad nėra vairavimo ir aptarnavimo kultūros.

grįžo draugė iš UK, kuri studijuoja ir dirba “sales assistant”, tai pakraupus Lietuvių nemandagumu ir nepaslaugumu, o ten jei nori gauti atlyginimą, tai tik ir lįsk į subinę, klausinėk.. o pas mus net subinės nesugeba pakelti nuo kėdės..

vis dar galvojau Lietuvoje stoti į doktorantūrą, tęsti pradėtus darbus ir dirbti dėstytoja universitete.. bet kuo toliau, tuo labiau noriu iš čia išvažiuoti..
o čia to nekultūringo žmogaus mašina.. labai norėjau palikti raštelį: “linksmų švenčių”.. padangoje.. deja neturėjau vinies..

kažkaip atrodė, kad esam jau suaugę žmonės.. juk magistrantai.. bet dėstytojai vis pareiškia: “jūs daug mažiau žinot už buvusius magistrantus.. maždaug esate daug kvailesni..” taip kažkaip vadinti nekorektiška.. kažkaip pagalvojus, tai kaip gali žinoti mes kvailesni ar ne, jei per paskaitas vyko diktanto rašymas. aišku, buvo seminarai ir yra keli “gudruoliai”, kurie biški diskutavo ne į temą.. žodžiu.. šiaip viskas atrodė viskas normaliai.. bet per egzaminą, pasijutom kažkaip kvailai. aišku viskas atsispindės pažymiuose..

laukiu kada pasibaigs metai šitie..

ieškojau vieno kodo.. žinojau kad užsirašiau kažkur. iškuičiau visus stalčius, po stalo stiklu visus popieriukus.. stalčiuose kiek visokių.. šiukšlių.. aš linkus rinkti, kaupti čekius, nuotraukas ir t.t. tai pagalvojau kam čia skirti po kampą kiekvienam stalčiui toms rinkliavoms, jei galiu paaukoti vieną stalčių.. o jis pilnas ir yra dabar. nuo visokių lapukų, čekių, nuotraukų.. jo jo. radau tarp tų ir nuotraukų ir sentimentalių užuominų.. kai kurios privertė nusišypsoti.. deja kai kurios ne. o spėkit kas kitame stalčiuje? o pasirodo tiek prikaupus užrašų knygučių (tuščių), kad reikėjo vieno stalčiaus. Vis pagalvoju, va šitą reiktų padovanot.. tada vėl pergalvoju: “ne.. gaila..” jo. silpnybė užrašų knygutėms..

o tą kodą radau.. deja ne vienam stalčiui neradau to kodo.. o jis buvo sąsiuvinukyje, kuris stovi ant stalo, kad pasižymėčiau vis ką nors.. ir dar antrame puslapyje.. apibrėžtas. geras ane. bet gerai. pasivaikščiojau po netolimą praeitį..

sveikinimai žalgiriui

Kiti metai – jaučio metai, bet man kažkaip dovanoti karves (nors būtų visai gal ir linksma) nepasirodė gera idėja. Tai aš sumąsčiau šiemet visiems dovanoti angelus. Gal ir banalu, ir girdėjau iš vienos (bet tas posakis skirtas ne man, apskritai), kam čia tos statulėlės, apdulkėję angelai, man geriau dovanokit žvakes, va tą tai sunaudoju. Bet aš nepaklausiau to, pas mane yra 20vnt gražių eglutės žaisliukų – angeliukų, juos dovanosiu savo mažiesiems pacientams, dar yra gražios trys žvakidės, su sėdinčiais tris angeliukais, dar 4 statulėlės tokios fainos, bet iš jų jau dvi padovanotos, ir dar viena graži statulėlė – angeliukas, kuris laiko širdelę širdyje ir dar turiu rutulines tokias vazas, ten sakiau įklijuosiu statulėlias, arba apklijuosiu karoliukais ir lapukais. Jei pavyks nugvelbti fotoaparatą šeimos galvos, tai nufotografuosiu kaip pavyko

Prieš metus labai norėjau vieno dalyko. Gavau. Dabar turiu kitą tikslą. Šią vasarą nulėkti iki Kalifornijos. Neįsivaizduoju kodėl, bet visą dieną neduoda ramybės viena mintis: “kita stotelė – Kalifornija”…

Vasarą planavau važiuoti į USA po Kalėdų, sutikti Naujus metus. Deja planas neišdegė. Aplinkybės pasikeitė. Tad viską atidedam vasarai o gal ir rudeniui. Priklauso kaip viskas seksis

Daina, kuri šią minutę užgrojo mano kompe.. Ir neįsivaizduoju kodėl, bet sukėlė šypseną.