Margaritos tinklaraštis

Turbūt pabusti su mintim: “viskas yra blogai”, nėra gera dienos ar savaitės pradžia..

Vakar pagalvojau, kad nenuostabu, kodėl nepilnamečiai nutraukia savo gyvybę patys. Nes greičiausiai yra jaučiamas didelis spaudimas iš tėvų, draugų, mokytojų (?). Reikia būti gera duktė, sūnus, sesė, brolis, gera (s) mokinė (ys), draugė (as), gerai atrodyti ir panašiai, tinkamas svoris, tinkami plaukai, drabužiai ir t.t… O po to girdim, “klasės lyderė nutraukė savo gyvybę”. Taip ir būna, to spaudimo neatlaiko vaiko nervai, kažkaip per greitai visi nori kad vaikystę ir paauglystę pakeistų suaugusių gyvenimas. Aš savo mamoms kai kurioms (su kuriomis dirbu ir kurios turi neįgalius vaikus), sakau, kad ir tas vaikas turi turėti vaikystę, turi pailsėti, važiuoti atostogauti, pamatyti jūrą ir panašiai, ne tik dirbti dirbti dirbti.. Kiekvieną dieną tampyti po polikliniką.

Kažkaip turbūt šią dieną netinkamai pradėjau.. Kažkas ne taip.. Spaudimas.

Su gimtadieniu mažoji drauge.. Atsiprašau kad truputėlį pavėluotai.. Bet turbūt geriau vėliau, nei visai nepasveikint

Mažiausia blogerė švenčia pirmąjį gimtadienį

(nuotrauka iš BlogOUT, Palangoje)

Tiesiog nebloga dainelė, o gal geriau sakyti labai geras šokis bent man tai labai patiko

Penktadienis.. Trylikta.. Pilnatis.. Laukiu nuotykių..

Darbe žmonės nuo pirmadienio BLŪDINA.. grr..

Vakar važiuodama į darbą iš ryto, sakiau paklausiu Jūsų kaip prasideda Jūsų darbo diena? Man tik reikia pagalvoti, o čia kolega titasas jau kažką ir parašė mano rytas prasideda taip:

Pirmadienio ir penktadienio rytas prasideda vėliau (nes į darbą reikia 11tai valandai), bet principas panašus.

Antradienio – ketvirtadienio rytai:

6:30 – žadintuvas, atsikeliama, įjungiamas kompiuteris.

6:31 – tualetas, vonia.

6:36 – patikrinamas paštas, įjungiama muzika.

6:38 – dedami lęšiai į akis (kol kas tai truputėlį užtrunka) nors jau šiandien pavyko greitai

6:40 – rengiamasi.

6:43 – piešiamas veidas.

6:50 – einama pusryčiauti.

7:00 – išvykstama į darbą.

7:30 – prasideda darbo diena darbe

ir taip diena iš dienos.. bet turbūt gyvenimas iš to ir susideda..

Šiandien visą dieną, akyse bėga praeities paveikslas, svarstant, ar tai gali virsti ateitimi.. ir dar skambutis telefonu: “Jūs buvote užsiregistravę..”, o aš sugebėjau pasakyti: “Dabar iki birželio esu tokioje stadijoje, kad nežinau ar reikės..” Dabar svarstau.. Ir galų gale nusprendžiu taip pat kaip vakar.. užvakar.. kad gyvenimas padarys pataisas, ir planuok tu neplanavęs, o bus taip kaip turi būti.