Dešimt metų kai baigus mokyklą 
Va kokie dalykai vyksta tenai Fainai
Category: Gyvenimas
Ne Lietuvė, bet lietuviškai moka..
Šiandien įsijungiau savo google readerį, pasižiūriu, kad aš ten nebuvau nuo sausio 28d.. Hmm.. Atrodo vakar juk skaičiau viską.. Nju tikrąja ta žodžio prasme – nieko nespėju. Buvau prižadėjus nufotografuoti savo keptą duoną.. Prireikė trečio kepimo, kad nufotografuočiau, nes prieš tai nespėdavau (kažkas suvalgydavo) 
. Šiandien nufotografavau.
Šiandien susimąsčiau.. Gal aš kažką ne taip darau savo gyvenime? Kad man nesiseka.. O gal čia reiktų pavadinti sėkme? Svarstau (ne veltui svarstyklės).. Kai išgyveni įvykį, kuris galėjo baigtis tragiškai tada susimąstai – kas ne taip? Ar man taip labai nesiseka ar man kaip tik labai pasisekė, nes nuostolis tik finansinis.. Esu gyva, sveika. Nju nepasakyčiau, kad mano darbas kenktų kitiems žmonėms, kaip tik – padeda.. Nieko blogo niekam nedarau, nelinkiu, stengiuosi tik teigiamai mąstyti, linkėti kitiems ir pan. Greičiau, kad vis dėl to man pasisekė..
P.S. Pikti komentatoriai, geriau pasilaikykite savo komentarus sau ir susimąstykite.. Kad viskas grįžta bumerangu.. Jei ne Jums, tai Jūsų vaikams, anūkams ar giminaičiams, draugams.
Linkiu visiems gražios savaitės, kad ir koks tas pirmadienis buvo.
Daugelis pasakys kas čia tokio.. Bet man vis tiek liūdna.. Su juo visa vaikystė – paauglystė prabėgo..
Ši savaitė buvo kartu sėkminga.. kartu ne.. Sėkminga tuo, kad įsibėgėjo knygelės “Kūdikių kineziterapija” pardavimas. Tikiuosi iki naujų metų išsiparduosiu viską.. Darbo pradėjo atsirasti, nju jo ir netrūko, bet su vasaros paskutinėmis dienom pamažėjo, be to pradėjo pacientai sirgti, tai orai atšalo.. Nju o penktadienį sugebėjau sudaužyti savo mazdutę.. svarbiausia, kad prieš savaitę baigėsi kasko ir nebedraudžiau aš jos, nes žadėjau parduoti.. Ir.. Supyliau.. Ačiū Dievui, kad visi sveiki ir niekas nesužeista. Bet svarbiausia, kad tokioj kvailoj situacijoj.. Nju ką padarysi.. Toks gyvenimas.. Ieškau naujo mašiniuko.. Tikiuosi greitai rasiu.
Hipnozė.. atsipalaidavimas.. Einu miegot.. Labanakt.
Įdomu būtų aplankyt. Informacija paimta iš Delfi.lt
Jau kaip pradėjo nesisekti tai pradėjo. Jau mėnuo pardavinėju savo mazdutę 323F – niekas neperka. Pardavinė LG KP 500, labai trumpai naudotą – niekas neperka. Nupirkau ten dar vieną tokį dalyką, bet netinkamą, ir nereikalingą, vėl pardavinėjam – niekas neperka.. Siunčiausi kelis daiktus iš Honk Kongo, muitinė apmokestino 250lt. Dabar juos pardavinėju, iš 20vnt, parduoti 7 per vieną dieną visai neblogai sakyčiau (vienintelis pliusas po atostogų). Antradienio vakare sudegė kompiuterio adapteris.. Praeitą kartą sumokėjau 180lt, šį – 93. Sakau, kodėl dabar tokia kaina, sako – aną kartą Jus apgavo, nes tikrai ne originalas nupirktas, o parduotas kaip originalas (baisu), pirkau elektros paskirstytoją. Pirmadienį “suėjo” portatyvus hardas.. Vėl 250lt.. bet svarbiausia, kad informacija išsaugota žodžiu.. gražiai pinigėliai išeina..
Noriu pasveikinti (žinoma truputėlį per vėlai), savo krikšto dukrytę Irmantę su antruoju gimtadieniu ir savo pusbrolį – Igną – su devynioliktuoju Man tai džiugu, kai du man artimi ir svarbūs žmonės gimė vieną dieną , tik skirtingais metais
Su gimtadieniu mielieji.
Pakraupau perskaičius straipsnį alfa.lt puslapyje. Baisu. Jau žmogus sulyginamas naminiam gyvūnui. Aš suprantu, kad šeima varginga, kad nėra kam prižiūrėti vaiko, bet pririšti grandinėmis prie stulpo dienai, tai jau nežmoniška.. Bet nuotraukoje vaikas su tėvu laimingi.. Baisu. VAIKAS pririštas grandine prie stulpo??!!! Absurdas.. Kur tas pasaulis nukeliaus..
Lapkričio 30 man parodė straipsnį. Sumąsčiau išbandyti teiginį: “Jei nori sužinoti, ištekėsi ateinančiais metais ar ne, šv. Andrejaus dieną nusiskink vyšnios šakelę ir pamerk. Jeigu ši šakelė iki Kalėdų pražydės, ištekėsi.” Atsimenu grįžau labai vėlai iš darbų, kai buvo tamsu ir šlapia.. Bet nuėjau ir nusiskyniau vyšnios šakelę.. Ir spėkit kas nutiko.. O gi pražydo
Mama juokėsi iš manęs, kaip gali pražysti vyšnia viduryje žiemos.. Pasirodo gali
Truputėlį pavėluotai, bet vistiek noriu pasveikinti su praėjusiomis ir ateinančiomis šventėmis. Tiesą pasakius niekam nerašiau šiemet sveikinimų, praktiškai niekam neatrašiau į sms, tiesiog mobilus telefonas buvo padėtas toli nuo manęs, ir mėgavausi Kalėdiniu stebuklu ir ramybe.
Ačiū už šiuos nuostabius angeliukus.
Net nežinau nuo ko pradėti..
Darbe vyksta perversmai.. Jau tuoj kantrybė truks, turbūt visose viešosiose įstaigose ne kas.. Bet kaltinti žmones ir darbuotojus dėl to, manau, tikrai negalima, tuo labiau kad pusmetinėj ataskaitoj buvo pasakyta, kad mūsų skyrius dirba labai gerai, kad jokių finansinių problemų nėra, tačiau dar po keturių mėnesių girdim, kad esam išlaikytiniai, kad nieko verti ir panašiai.. O po to tyliai išsiaiškinam, kad liepia mums susimažinti etatus, nes yra sukuriami keturi nauji etatai.. Kur logika? Nju visi daro, kaip jiems patogiau..
Po tiek laiko nerašymo sunku kažką parašyti.. O gal vis esu tos nuomonės, jei Tau gera, tai stenkis kuo mažiau dalintis džiaugsmu.. Nes kiti gali pavydėti.. Turbūt guostis truputėlį lengviau.. O man šiandien gera.. Nuostabus savaitgalis buvo.. Nuostabūs 2,5 mėnesio.. Nuostabi ateitis..
Artėja Kalėdos..
Prisidedu prie akcijos ir aš. Prašau paspausti ant dešinėje esančio skydelio – “Prisidėk”. Jums tai nieko nekainuos.
Mama pradėjo panikuoti dėl gripo.. Nju kai dirbame abi poliklinikoje, tai gal yra priežasties panikuoti.. o gal ne.. ech.. nju žodžiu..
Šiandien 19:00 vakare skubėdama į parduotuvę, ties lauko durimis, girdžiu vaiko gergždžiančiu balsu kažkas sako: “gal kiaušinių reikia”.. Aš automatiškai: “Ne, ačiū nereikia”.. Paėjau kelis žingsnius ir galvoju, nju kaip gali vaiką išleisti tokiu oru prie parduotuvės stovėt ir kiaušinius pardavinėt.. Sugrįžau. Sakau kiek kainuoja? Sako 3,80lt. Klausiu: “čia 10? iš močiutės?”, mergaitė sako: “Taip. Taip”. Sukrapštau 4lt, įdedu į rankytę pinigus, paimu kiaušinius ir sakau: “bėk namučių arbatos gert”. Nubėgant girdžiu sakant: “Ačiū. Gerai.”
Man tai suspaudė širdį.. Vakare, kai lauke vėjas, šalta.. Vaikas gal 6m pardavinėja kiaušinius.. Ech..
O dar mano mažoji krikšto dukrelė susirgo.. Vėl ligoninėje guli.. Laikykitės Jūs ten dviese.. O čia linksma krikšto dukros nuotrauka iš vieno žmogaus gimtadienio 
Sveikit.
Gal truputėlį per vėlai, bet noriu padėkoti. AČIŪ.
Bei ačiū už nuostabų savaitgalį.. Už palaikytą kompaniją važiuojant į Druskininkus.. Už pasiplaukiojimą Druskininkų vandens parke. Už nuostabų orą ir tą saulę..
Pasirodo reikėjo tik vieno vakaro.. Ir “spyrio į užpakalį”.. Seniai tai reikėjo padaryti – atsikratyti praeities.. O pasirodo visai nesunku sudėti į šiukšlių maišą ir išgabenti.. Visai nesunku ištrinti laiškus iš pašto dėžutės.. Ištrinti pokalbių programą.. Bet užtat pasidarė daug lengviau.. Po apsivalymo pradeda krėsti šaltis.. Bent taip būna po masažo.. Bėgu po karštu dušu..
Ačiū žmogui, kuris pastūmėjo šitam poelgiui. AČIŪ.
Atsikračiau praeities.. Pradedu kurti viską iš naujo..
Didelis dėkui už mano mėgstamiausias gėles – rožes.. Ir už jų nepakartojamą spalvą.. Ačiū.
Jaučiuosi truputėlį apleidus savo tinklaraštį, vis rečiau ir rečiau kažką parašau.. Bet tiesiog pradėjau dirbti.. Atsirado kitų malonių dalykų gyvenime.. Dar kol orai gražūs vis kur nors pasivaikščioti išlekiam.. Atradom gražų parkelį, Lampėdžiuose, palei Nemuną.. deja neturėjau fotoaparato, tai nepavyko nufotografuoti gamtos spalvų.. Bet gal dar spėsiu O dabar keletas kadrų iš Būželio rudenėlio šventės. Ir pats Būželis tarp lapų.
Babaausis
Kartais susimąstau, kiek galima paaukoti dėl darbo.. dėl pinigų.. draugų.. meilės.. Kokia yra riba? Ar jos visai neturi būti? Ar tikslas pateisina priemones? Ar kaip ten sako, meilėje ir kare viskas galima? Ar šiais laikais konkurenciją galima laikyti karu, o kovą dėl dėmesio – meile?
Vieną dieną gyvenimas duoda šilumą.. Kitą – ją atima ir pakeičia šaltuku.. Vieną dieną juokiamės kartu su gyvenimu.. Kitą – jis juokiasi iš mūsų.. Turbūt tas gyvenimas toks ir yra, kartais žaidžiam pagal jo taisykles, kartais kuriamės jas patys. Svarbiausia – išgyventi, ir šampaną geria tik stipriausi išlikę..
Šiaip.. šeštadienio pamąstymai.. po nuostabios savaitės.. galėjo tik neateiti savaitgalis.. (Vis dėl to šeštadienio vakaras buvo nuostabus.)
Penktadienio vakaras..
Nenutyla telefonas, skype, emeilas su sveikinimais. Visi klausinėja ką reiškia užrašas: “Tu išėjai.. Be teisės sugrįžti..” Kiekvienas supranta savaip.. Kartais tenka meluoti su atsakymu apie ką aš.. Kartais pasakau tiesą, kurios nelabai pati žinau.. Bet kuo daugiau galvoju, tuo labiau suvokiu, kad tai apie laiką.. Kad laikas beprotiškai lekia.. Nenumaldomai visi skubam.. Ir niekas negrįžta..
Kai skype ar one ar dar kas nors parašo kad tavo gimtadienis, tai būna proga pabendrauti su seniai bendravusiais žmonėmis.. Vieni pasiguodžia.. Kiti pasigiria, kad išteka, veda ir pan.. Kad išsikrausto į kitą miestą, šalį.. Visi klausia kaip gyvenu aš.. Visiems įnirtingai kartoju – kaip visada gerai.. Ir stengiuosi pati tuo tikėti..
Šmėklas keičia siluetai, kurie greičiausiai ankščiau ar vėliau taps šmėklomis, to man nenorint, o gal net ir nežinant.. Rugsėjis turėjo būti permainų metas.. Deja nieko neįvyko.. Svajonės neišsipildė.. Pradedu kurti visai naujas iliuzijas, viltis ir svajones.. Tik vis dar nenusprendžiu.. Ar su ekstremaliais pokyčiais ar su visko palikimu kaip yra..
Lietuvio bruožas – pirma nukristi iki pat dugno.. O tik po to kilti į viršų.. Palinkėkite man sėkmės..
Rytoj dar keletas valandų darbo ir po to taip ilgai lauktos atostogos. Entuziazmas, kuris buvo prieš porą mėnesių dingo, nes nuplaukė kelionė į JAV (dėkui vienam žmogui 
) gerai kad dar nenusipirkau bilietus.. O jau būčiau nusipirkus, tik agentė paskambino ir pasakė, kad deja įvyko klaida ir negalime Jums parduoti tų bilietų, kuriuos jūs rezervavotės internetu.. Tai jau tada pagalvojau, kad kažkas negerai.. O dar po poros dienų išsiaiškinau, kad jau ir nebereikia bilietų.
Atostogas pasidariau tikrai ilgas net 7 savaitės, kartais pagalvoju kaip bus sunku sugrįžti po atostogų į darbą, tuo labiau kad į tą pačią vietą tikrai nenoriu grįžti.. Bet šviečiasi, kad teks.. Kodėl tokios ilgos atostogos? Todėl, kad medicinos sferoje mums ir taip priklauso 35d atostogų, o mums dar liepė imti 2 sav nemokamų, tad taip ir susidarė. Visą vasarą dirbau, kad dabar atostogaučiau..
Namie tikrai nežadu sėdėti, rytoj prasideda kelionių maratonas, tad nežinau kada ir kaip prisėsiu ką parašyti. Rytoj žadam sudalyvauti Alytaus burbuliatoriuje, antradienį – turistinė kelionė į Lenkiją Šiaip pasivaikščioti. O po to bus matyt. Rugsėjį turiu kelialapį į Palangą tai porą savaičių (gal net ir daugiau) prabūsiu ten. O po to pakvietė draugė į Vokietiją pasisvečiuoti.. Nju žodžiu turėtų būti atostogos geros Savo gimtadienį dar užsienyje nešvenčiau
Uploadinu muziką į savo grotuvą Apsiginkluosiu fotoaparatu ir keliausiu kur kojos ir akys neš
Kartais pagalvoju ar aš ko nesuprantu aš kaip čia yra..
Pas mus vis atvaro studentai iš kolegijos, vieną kartą tokią pagerintą gavom.. Pamatė kad turiu lapus, aktualius darbui, susivedus kompiuteriu, o ji sako: “gal gali man nurašyti, tai kas čia parašyta”.. Aš sakau, kaip nurašyti, galima juk atspausdinti, turiu juk kompiuteryje.. Aaa.. Galima.. Žmogus gal kompo nematęs ir įsivaizduoja kad su spausdinimo mašinėle čia viskas spausdinta.. Galų gale galima atsišviesti..
Arba priėmė neseniai naują darbuotoją, kuri baigus ŠU. Labai negražiai kalbėjo apie dėstytojus, kad kvaili, nieko nemoka, o ji pati geriausia (jau kažkada pasakojau), neskaitant, tai kad nelabai gaudosi ji ten apie viską, laksto vis dar klausinėti pas mane, pas vedėją ir panašiai.. Nju bet geriausia kažkada užeinu, matau nurašinėja knygą.. Sakau tai kam nurašinėji, turiu nusiskenavus aš ją, atsiųsiu – atsispausdinsi, arba gali juk atsišviesti.. O ji man – ai, kam čia pinigus mokėt, galiu juk nusirašyti. Nju gal žmonės neturi ką veikti.. Nežinau.. Aš tikrai negaiščiau tam laiko..
O vakar geriausias bairis, aišku gaila iš dalies pasidarė, bet nesuregavau ir negalėjau staigiai stabdyti ir pasakyti. Žodžiu. Trys mokyklinio amžiaus vaikai, bet ten gal kokios 13 – 15m. Stovi via Baltica atkarpoje Kaunas – Marijampolė, užsirašę lentelę “Klaipėda”.. oj.. įdomu nuvažiavo.. Būčiau sustojus ir pasakius, kad jie ne ten stovi, tiesiog daug mašinų buvo ir negalėjau staigiai stabdyti..
Aš pagalvojau, kad savo vaikų neleisčiau tranzuoti.. Aš pati niekad gyvenime to nedariau..
Taip, taip, seniai svajojau apie tokį savaitgalį.. Kai nereikia niekur skubėti, nieko daryti, galiu tiesiog pagulėti.. Mano savaitgalio planas – daug ilsėtis lovoje ir rūpintis močiute ir dar dviem gyvūnais.. Kai viena grupiokė neseniai parašė: “po 18m mokslo, po 4 metų darbo pagaliau galiu tikrai paatostogauti”.. (deja trumpam, tuoj turės mažiuką leliuką). Tai va. Tėvai išvažiavo į pajūrį ir niekas nepasakos man padaryk tą, padaryk aną.. Nors jau skambino, davė nurodymus bet gerai kad minimaliai..
Praeita savaitė, nuo sekmadienio buvo kažkokia tvarkos norėjimo savaitė.. Persitvarkiau kambarį.. Tėvai išvažiavo valandžiukei sekmadienį ryte, aš gulėjau lovoj, galvojau dar pamiegoti.. Bet susišvietė mintis, kad galiu kažką pasidaryti kambaryje.. Tai va. Pokyčių gyvenime reikėjo, tad pradėjau nuo savo mažos erdvės. Dabar kambarys daug erdvesnis ir mielesnis pasidarė.. Nesuprantu kaip tiek laiko, neadėjo susistumdyti baldus taip, kaip jie dabar yra, net kambarys padidėjo Vakar darbe visus darbo įrankius, kilimus ir kamuolius, ritinius ploviau Švarymasis. Dar mąstau savo langus išsivalyti, bet kažkaip šiandien vėsu. Bus matyt.
Šią savaitę daug dirbau (prieš atostogas), išvažiuoji iš namo 7 ryto, grįžti 9 vakaro.. Tačiau deja planai atostogų sužlugo.. Teks tenkintis Palanga, Druskininkais ar Birštonu.. Išsipirksiu sanatorijoje kokias spa procedūras kokiai 10 dienų.. Bet žinau viena – išjungsiu mobiliaką, skype būsiu pasiekiama tik emeilu.. turbūt ir atsidėsiu mąstymams.. (ką padariau ne taip)..
Ai, o čia nuotrauka (su mobiliaku daryta, atsiprašau už kokybę), mūsų poliklinikos valytoja su kiekviena diena vis labiau nustebina.. Sumąstė paremti langą spėkit kuo.. Ogi spausdintuvo kasete.. (įdomu iš kur ji ją gavo), aš tai įsivaizduoju, jeigu dėl vėjo tas langas trenktųsi, tai kažkaip manau, kad sveiko lango nebeliktų.. Išradinga žodžiu..
Tai tiek šeštadieninių sapalionių, brolis vietoj to, kad grįžtų namo žolę pjaut išlėkė žvejot.. Aš kitą savaitgalį važiuosiu fotografuot krikštynų, o po to prasidės išsvajotosios atostogos.. 7 savaičių vos ne du mėnesiai linksma bus. Nors vakar pagalvojau, kad įsivažiavau į darbą, į ritmą, ir nepavyko išvažiuoti iš LT, tai jau gal ir nereikia tų atostogų (nekreipkit dėmesio, svarstau.. juk svarstyklės esu).
Mano skype užrašas: “Labai labai labai labai NORIU išvažiuoti.. priimkit kas nors pinigų pradžiai turiu.. ” jau vieną pasiūlymą turiu bet norėčiau biški toliau važiuot
Jeigu sekate blogerių gyvenimą, tai turbūt žinote, kad vakar įvyko BSP, kurį organizavo Paulius. Kaip ten kas vyko galite rasti čia, čia, čia, ir čia, čia, manau ir daugiau kur galime, atsiprašau jei pražiopsojau. O aš bandysiu išsakyti savo nuomonę.
Kadangi mano kelionė prasidėjo prieš 8, kai kurių mano kolegų dar ankščiau, nes važiavome į Šiaulius, Kryžių kalną, tai į BSP atvažiavome geros nuotaikos ir linksmi. Neskaitant, kad kelyje nutiko nuotykių, kuriuos pavadinome FAIL’ais, ir kuriuos kolegos Justinas, Gediminas, Saulius, Rasa paprašė aprašyti pas save, buvo tikrai linksma.
Failai
1. Saulius neįrašė muzikos kelionei;
2. Alytiškių autobusas buvo ekspresas ir nestojo Garliavoje, kaip buvo planuota, tad teko juos važiuoti pasiimti į autobusų stotį.
3. Tris kartus teko apsisukti, net ir autostradoje Vilnius – Klaipėda, nes štrurmanas pražiopsojo pasakyti, kad GPS jau rodo sukti..
4. Kryžių kalne pradėjo lyti.. tad pasivaikščiojimas buvo trumpas, bet vistiek įspūdingas.
5. Turėjom planą išsikepti kur nors gamtoje dešrelių, deja pamatėm apsiniaukusį orą ir išsigandom, kad pradės lyti, bet ir neradom gražios vietos piknikui.
6. Apsisukinėjant vienoje vietoje, nepamatėme akmens.. Tad Margarita truputėlį į jį atsimušė.. Ir nubrozdino galinį buferį.. Gerai kad neįlenkiau.
7. Nusprendėm pavalgyti Babilone, nuėjom į Katpedėlę ir.. Laukėm maisto 45min.. Sulaukėm. Žalių cepelinų, o vištienos apkepėlej radau – septynis vištienos gabaliukus, visa kita – bulvės..
8. Šitoj vietoj, kai reikėjo labiausiai, kad rasti BSP vietą numirė Iphone su mūsų žemėlapiu ir GPS’u. (kas mane labai suerzino, kai galvojau, kad nerasiu kelio į Kauną, bet buvo lengva)
9. Po to labai skubėjom į BSP ir vis pasitaikė raudoni šviesaforai.
10. Planavom apsilankyti Babilono ledo arenoje, deja ji buvo uždaryta.
Apie BSP. SUPER. Man labai patiko. Va tokį aš įsivaizduoju blogerių susitikimą, kad ir Kaune, kad ir Palangoje. Aišku iš pradžių tiesiog ieškojome temos, kuria diskutuoti, bet po to pasiūlyta Džiugo lyg ir (?) idėja – rasti temą, kurią būtų įdomu klausyti, arba tema, kurią būtų galima kalbėti ir diskutuoti kitose konferencijose ar susitikimuose. Superinė idėja – klausyti ne reklamos ar nupirkto pranešimo, arba įžymių interneto atstovų pranešimų, o pačių blogerių pristatymus. Mes dar diskutavom grįždami į Alytų, kad idėja būtų superinė, kad net būtų galima išsinuomoti kaimo turizmo sodybą kokią, kelioms dienoms, va tada tikras blogerių suvažiavimas būtų.
Šiaip buvo nedrąsu iš pradžių kalbėti, bet po to kažkaip įsidrąsinau, juk neesu aš nei žinovė IT, ne viso kito, nei aš twitinu ar naudoju facebook’ą, apsistoju ties bloginimu, nes visa kita manau atimtų dar daugiau laiko. Aišku, kaip Džiugas sakė, aš nenaudoju skype, todėl naudoju twitterį, o aš atvirkščiai.
Žodžiu ačiū Pauliui už suburtą kompaniją, ir manau greitu laiku susitiksimė vėl. O nuotraukas iš mano fotoaparato galite pamatyti ČIA.
P.S. Kažkada pareiškiau nuomonę, kad 2009m žiemą organizuotas blogerių susitikimas Kaune man nepatiko tai dabar vis gaunu klausimų, kada organizuosiu šitą dalyką aš oj.. ar nebūsiu prisišnekėjus..
Deja mano planas vis dar yra pabėgti iš gimtosios žemės, tačia kuo toliau, tuo ta viltis mažėja, bet kadangi viltis miršta paskutinė, tai dar laukiam..
Ryt apie 8:00 surenku dar keturis blogerius ir lekiam į Šiaulius – kryžių kalną.. Tada Panevėžys – BSP, tada gal dar kada ledo arena, nes prisižadėjus Sauliui (Saulius Naujokas), tada Alytus, Justiną (silkė) ir Gediminą (AlytausGida) (labai tingiu dėti nuorodas) – parvežu namo.. O tada pas Skirmantę (forelle) sode lieku nakvoti ir sekmadienį grįžtu namo ir padarau įrašą apie kelionę