Vis mąstau ar likti prie stabilumo, esamos padėties, susitaikyti su tuo ką turiu ir ko neturiu, ar viską keisti iš pagrindų, visiškai atsisakyti tai ką turiu ir pradėti radikaliai viską nuo nulio.. su naujais žmonėmis, naujoje aplinkoje.. dar mąstau. daugelis aplinkinių už tą stabilumą.. bet juk ne jiems reikės gyventi..
O aš prieš tą stabilumą. Juk jauna širdis, norisi iššūkių. Geriau padaryti, negu paskui vis gailetis, kad kažko nepadarei, o galėjai. Nuo likimo vis tiek nepabėgsi, tai vis tiek bus kaip turi būti.:)
ačiū.
Jeigu kilo mintis, kad reiktų kažką keisti, tai reikia ir keisti. Stabilumas – nesamonė, iš pradžių gal nauji dalykai nebus taip gerai, bet jei sieksi tikslo, turėsi dar geresnį stabilumą nei dabar
o kas jei tada vėl tas stabilumas atsibos
)
Tada vėl keisi, ieškosi
tai ir vadinama gyvenimu 
))
Aš už pokyčius – jie padaro gyvenima daug spalvingesnį!!! Ir gali į viską pasižiūrėti vis iš naujo kampo.. ir nesvarbu, kad tai vėl pabos – gal ateis laikas vėl iš kito kampo į viską pasižiūrėt? Drąsos judant į priekį – svarbiausia tikėk savim