tvarkiau foto albumą.. senei voliojosi nuotraukos stalčiuje, tad pagaliau prisiruošiau sudėti į albumą.. keistas jausmas apėmė.. nuotraukų seka maždaug tokia: viskas iki universiteto baigimo.. universiteto baigimo nuotraukos.. tos vasaros nuotraukos.. ir po to kitų metų vasara.. toks vaizdas, kad vienus metus kažkur buvau pradingus.. jokių įspūdžių.. jokių kelionių.. buvau sustojus gyventi? greičiausiai.. juk kai baigiau universitetą, tvarkiausi dokumentus išvažiuot į USA.. lapkričio pradžioj.. deja pakeitė kontraktą taip ir neišvažiavau.. po to gavau darbą USA nuo vasario mėnesio.. vėl svajojau.. kūriau planus.. deja kai atėjo vasaris, pasakė, kad kažkas USA pamiršo mūsų grupę ir negavom kvotų.. taip ir likau Lietuvoj.. kurti planus.. gavau darbą.. dirbau.. atėjo vasara.. ir vėl nauji įvykiai.. nauji įspūdžiai. po to mokslai.. ir vis norėjau, kad nesibaigtų 2007, nes metai tikrai buvo geri.. (neskaitant traumų broliui).. o nauji atnešė naujų išbandymų.. vis galvoju, kad už kiekvieną nuostabią akimirką, reikia atsiskaityti skausmu.. nenoriu taip mąstyti.. bet. Prahoj atostogavom keturiese.. ir visus prieš ar po kelionės atsitiko kažkas negero.. mano močiutę ištiko insultas prieš.. draugės teta numirė diagnozavus vėžį (draugė jau buvo Prahoj).. kitam draugui grįžus namo paskambino, kad sūnus guli ligoninėj.. apendicitas su kažkokiu pilvo viruso.. ketvirtas žmogus, prarado gerą draugą.. ar tai tiesiog paskutiniai kiaulės pasispardymai? užleidžiant žiurkę.. o gal tai tik sutapimai..
su kuo pašneku, tam šie metai prasidėjo ne kaip.. daug žmonių miršta.. (aišku turi būti atranka, ir visada rudenį padaugėja mirčių.. bet dabar juk žiema?)..
o šiandien kunigas per pamokslą sakė: “neužtenka Dievą įsileisti į širdį tik sekmadienio rytą.. reikia kiekvieną dieną.. neužtenka tai daryti per Kalėdas ir Velykas.. tai reikia daryti kiekvieną dieną..” vis mąstau.. gal per “silpnai” atidarau tas duris..
vis mąstau apie tavo žodžius.. “Mes niekuo negeresni”.. Atleisk.