tai ką.. stalas pagaliau stovi mano kolidoriuje..

kažkaip pagalvojau, reiktų miegot su juo ar ką, kad taip laukiau

kaip čia tą džiaugsmą išreikšti.. bet.. kažkaip tą džiaugsmą užgožė visos tos nesąmonės su mašina

sugedo.. o tėveliai kaip žinom ryt važiuoja į birštoną.. nju žodžiu.. bet mašina savo jėgomis net nepajėgė važiuoti.. stumdė mane sėdinčią du vyrai

) nju žodžiu, net nesugebėjom parvažiuoti namolio savo jėgomis.. ech.. bet tikėkimės kad ryt iš pačio ryto mašiniukas.. nju gerai, jau visa gelda, bus sutvarkyta ir tėvai sėkmingai galės važiuoti.. nju bet turbūt mane ne tai liūdina.. tiesiog.. kai aš savaitgaliais būnu užimta tai visi kviečia, varom ten, varom šian ir varom šian bei ten.. nju žodžiu.. o kai pas mane kaip ir laisvas plotas, tai visi itin užsiėmę.. kažkam reikia švęsti, kažkam dovanas pirkti ir t.t. kažkam mokintis.. kažkas kažkur išvažiuoja.. žodžiu jėga.. būsiu viena.. nebijau to, ir nejaudina tai visai.. bet.. tiesiog.. ai.. žodžiu.. šiandie vakaras biški kitoks nei kiti.. visada būdavo CSI per tv3 + CSI per tango tv.. šiandie bus t.y. jau buvo krepšinis ir eilinė Žalgirio per.. fui.. eilinis pralaimėjimas per tv3 + CSI per tango tv.. oras nė kiek negerėja.. tik girdėjau, kad kalėdoms žada šaltuką ir šiokio tokio sniego..

gal bus linksma.. nju bet iš tikrųjų tai tik vakar suvokiau, kad už savaitės (nju gal pusantros), jau Kalėdos.. galit patikėt? aš tai sunkej.. nju bet kaip laikas bėga.. velnias.. jau gruodžio vidurys.. aš jei rimtai pasimečiau tarp dienų.. kažkaip šiandie atidžiai net apžiūrinėjau kalendorių.. ir nelabai galejau patikėt.. kur lapkritis pradingo? aš vis pagalvoju.. ech.. dabar būčiau colorade.. sėdėčiau tarp kalnų.. ir būtų linksma.. arba floridoj.. gulėčiau paplūdimy.. gerčiau margarita.. wau.. oj.. žodžiu.. atsisakiau tų pasiūlymų.. kažkaip kažkodėl nedomino.. bet gal vieną dieną į viską spjausiu ir išvažiuosiu.. nors ir iš tiek daug žmonių girdėjau: “o aš taip džiaugiuosi kad tu neišvažiavai”.. nju man tai tikrai nedžiugu.. praradau pinigų.. bet.. patenkinau kitų žmonių norus.. ir kartais supranti, kad tu kažkam reikalingas.. nors nejauti, kad jie reikalingi tau.. aš iš tų, kurie pervargsta nuo žmonių.. kas keturis metus vis papuola pakeisti radikaliai.. bet tikrai.. nuo 1 iki 4 klasės mokinausi vienoj mokykloj, po to nuo 5 iki 8 klasės mokinausi kitoj mokykloj, po to 9 – 12 klasė įstojau į gimnaziją, su tais pačiais klasiokais, bet rugsėjo pirmą sėdėjau pavaduotojos kabinete ir prašiau, kad perkletų.. atsimenu sakiau, kad dėl auklėtojos, dėl žmonių ir t.t. nju po to 1 – 4 kursas, univeras.. visai visai ne į tą temą kur klasiokai stojo.. po to nestota į magistrą, kad nebūt su tais pačiais žmonėm.. ir dabar matom kur atsidūriau.. tos pačios kelios dainos sukasi jau porą savaičių ant reapeato.. nežinau kodėl, bet daug šypsausi.. nieko neveikiu.. ir neturiu laiko.. juokiasi iš manęs draugai, kad neturiu laiko

cha cha.. žodžiu.. kaip ir visada.. yra taip kaip ir turi būt.. o visa kita ateityje..