ir vel.. po linksmos dienos aplanko liudesys.. prisimenu bloga kai man liudna.. visi sakys, kad pradejau verkslianti.. nors siaip tai manau skaitanciu tai mazuma.. nju daug reiskia, kai nekomentuoji kitu.. mazai laiko skiri va tokiems dalykams, kaip sedejimas bloge, ir skaitinejimas.. tai automatiskai mazeja ir skaitanciu tavo bloga.. nju nesvarbu.. supratau, kad rasau sau.. o ne zmonem.. kazkam patinku.. kazkam gal sukeliu pykti.. neapykanta.. nju zodziu.. visokiu dienu reikia.. visokiu ir yra.. nju zodziu..

kas bus rytoj.. jums neidomu? kas bus poryt.. po savaites.. dvieju.. kas bus??? tas pats kaip siandie.. kazkas kito.. kas bus.. ech. greiciausiai nieko ypatingo.. bet.. pirma gyvenkim.. paskui matysim  

http://www.extremefunnypictures.com/funnypic759.htm

http://plikas.www.lt/pieshinys/

http://webrose.thefunlist.com/babysit.htm

tiek daug minciu.. kurios nevirsta zodziais.. tiek daug pazadu.. kurie taip ir liko tik pazadais.. nebera svajoniu.. nebera kelio.. tik zvirkelis.. nebera nieko.. “as viska viska uzmirsau.. ir viska tau senei atleidau.. sugrizk.. sugrizk.. vardu pasauk.. vel gyvensi manyje..” turbut daugumas zino sita daina.. kaip tik ji groja mano ausinese.. kodel per daug klaidu.. kodel vis siunciami man isbandymai.. uztenka.. kazkur skaiciau.. net reiketu surast ta staipsni.. kad kuo geresnis zmogus esi, tuo tau siunciami daugiau isbandymu.. tam kad dar tave sustiprinti.. kad padarytum kuo daugiau geru darbu.. bet.. tie izbandymai siunciami ir tam kad suzlugdyti.. per daug klaidu.. per daug as klydau.. niekad sau ju neatleisiu.. niekad nepamirsiu.. ir visada prisiminus man pradeda byreti asaros.. ir vis klausiu.. kodel tai turejo atsitikti man.. kodel.. bet po to prieini atsakymo.. as juk ir zmogus.. o klysti zmogiska.. banalej kalbu.. bet kartais tame banalume yra visa prasme.. kartais viena klaida gali sugriauti viska..

atsisveikinus su visais as su savo mintimis ilipu i pustusti autobusa.. atsisedu beveik paciam galia.. savo megiamoj vietoj.. ant rato keista vieta.. bet man patinka.. atsimenu kad turiu savo ausinuka.. muzika.. uzsileidziu.. uzmerkiu akis.. ir pasiklystu.. tarp sio pasaulio ir snaudziancio kuno.. tarp minciu.. ir ten kur niekas kitas nenukeliautu.. ir vis prisimenu klaidas.. negaliu prisiminti linksmu akimirku.. tik padarytas klaidas.. pradedi mastyt.. ka darytum kitaip.. kaip elgtumeisi.. greiciausiai nieko.. nieko nekeistum.. nes nieko negalejau padaryti.. ne nuo manes priklause.. bet.. bet atsitiko tai kas atsitiko.. po valandos vaziavimo autobusu.. islipu i ramu savo kaimeli.. tylu.. tiksliau tik muzika girdziu.. skubu namuciu.. nes salta.. o paejeti truputeli tikrai reikia (visa 1KM).. bet as vis dar savo mintyse.. sugriztu i realybe tik tada, kai atsirakinu duris.. nusiimu grojancias ausines.. ir.. atsipuciu.. as jau namie.. savo teritorijoj.. cia as esu as.. as stipri.. iki tol kol vel kazkas sugniuzdys..

ir taip kiekviena diena.. autobusas.. valanda kelio.. kilometras pestute.. namai.. nuo beprotystes iki stiprybes tik vienas mazas zingsnis.. o iki bedugnes kristi gali taip ilgai.. bet kilti.. kartais buna neimanoma.. kartais..

u can run.. but nothing change..

http://www.realarcade.com/?tps=emarket_&banner_id=573128&src=emarket_gifs

as galvojau, kad visi blogas.lt yra tolerantiski.. visada issako savo nuomone nesistengdami izeisti.. ar pazeminti to kuris raso.. pastebejau, kad pradeta nekesti tu zmoniu, kurie truputeli masto kitaip.. kuriu paziuros kitokios.. del ko? del didesnio rato draugu? del pavydo? del ko? pasakykit.. juk visokiu žmonių yra.. visokiu ir reikia.. tuo labiau, jei zmogus raso, ir nedaro niekam zalos, tai tikrai reikia dziaugtis tuos. kitas klausimas.. cia ruduo veikia.. ar kas. bet kuo toliau, tuo daugiau agresyviu zmogeliuku atsiranda siame bloge.. nju zinoma turi but ir blogiuku.. bet kartais skaitai bloga.. ar komentara.. ir knieti pazet, kas raso.. kiek metu.. ir tada taip nusivili.. nes dazniausiai tai ka parase neatitinka ju metu.. nesakysiu i kuria puse.. manau patys visi suprantat.. ir kodel taip yra.. kai per daug tu technologiju zmones per daug kvaileja? ar kaip cia suprast.. pamastykit.. kas jus.. ir ko is sio gyvenimo norit.. ir skaitydami kitu blogus atsirinkit tai kas yra gera.. ir tai kas bloga.. bet neziurekit į tai su panieka.. juk kiek zmoniu.. tiek ir nuomoniu..

Eina katuotas batinas keliuotu sniegu, prisivalges sriubokeliu buros ir sutinka briedzianti triedi. Ir sako: Neskruzdelink mindelyciu, briedziantis triedi!

liudesys.. ir asaros.. mano bendri pakeleiviai.. vienatve.. geriausia drauge.. naktis.. kiekviena naktis atnesa savo.. diena sugniuzdo svajones.. ir pabundi.. supranti kad tai tik sapnas.. tustuma ir juokas.. minia atrodo tokia salta.. ne tau.. ne man.. keturios sienos.. jos tokios mielos.. vienatve.. ne ne.. negalima pasiduoti tam jausmui.. cia tik laikinai..

- bet ar pati tiki tuo ka sakai?

greiciausiai ne.. visa tai ir yra gyvenimas.. gyvenimas del vienos laimes akimirkos.. del laimes.. kuri dar tik bus..

Kažkada pagalvojau, kad “mūsų jausmai yra kaip židinio ugnelė, jei pakurstai, pakūreni ją, ji dega, jei palieki ramybėj – ugnis išblėsta, užgęsta. Tai va mūsų jausmus irgi reikia kūrenti, kurstyti… gražiais žodeliais, mielais pokalbiais, švelniais prisilietimais… Tačiau būna, kad ugnis užgęsta, taip kaip jausmai išblėsta, o norint užkurti ugnelę reikia per naują dėti laikraščio, smulkių malkučių ir uždegti degtuku – viską pradėti iš naujo, norint susigražinti jausmus reikia pradėt visiškai viską iš naujo… Tačiau yra pakankamai sunku uždegti ugnį, bet susigrąžinti jausmus – dar sunkiau.”

NE žmogaus vienkartybė yra baisi, o tas faktas, kad jis žino. Medis, paukštis, žolė šia prasme laimingesni. Žmogus visokiais būdais priešinasi savo žinojimui, jis mėgina užčiaupti jam burną, susikuria sau dievą ir pats sunaikina jį, su siaubu žiūrėdamas į žiburėlį, kuris vis gęsta ir gęsta. Gera būtų nežinoti savo pabaigos, gera būtų, kad anot legendos, rojuje nebūtų augęs anas nelemtas pažinimo medis. Po jo šakomis gyvename, jo vaisiais mintame, o savo gyvenimo prasmės taip ir nežinom. Tačiau nesiliauname ieškoję ir klausinėję. Ir nieko kita nebelieka, kaip tik patvirtinti seną moralą: mūsų gyvenimo prasmė yra tokia, kokią mes patys jam suteikiame.

Taip, kitos atskaitomybės sistemos nėra. Reikia žmogui pasakyti, kad jis, ir tik jis atsakingas už tą žiburėlį, kuris užsidegė jame gyvenimo pavidalu. Mums duota jį nešti nuo čia ligi ten. Ir tik vieną kartą. Su mumis gyvenimas nesibaigia. Bet jis turi būti geresnis, teisingesnis, šviesesnis. Jau vien todėl, kad mes gyvenome. Mūsų vienkartybė turi būti teigiamas dydis, aukso dulkelė ant gyvenimo kojų.

(Niekaip negaliu nutildyti balso, kuris dabar rėkia manyje: kas žino, o gal nuo mūsų priklauso, kad visas tas purvas, per kurį brendame, virstų auksu. Savo vienkartybėje privalom turėti ir tokią galimybę. Naivu? Tikriausiai. Tačiau prasminga.)

Jeigu jūsų dvasia ieško prasmės, parodykite jai kelią būtent į šią pusę, ištardami: prasmę turi tiktai gėris. Blogiu aš nepajėgiu pagrįsti gyvenimo vienkartybės.

J.Marcinkevičius

Žmogui duodamas tik vienas gyvenimas, jis negali pasirinkti nei vietos, nei laiko gimti. Nė vienos savo gyvenimo akimirkos jis negali pakartoti, supranta, kad yra mirtingas, bet niekaip nenori tuo patikėti… Žmogus – tai nuolatinės pastangos. Vyksmas. Ir niekada – tapsmas. Nėra „užbaigto“, sustojusio žmogaus, vadinas, nėra ir pastovios, nuolatinės dvasinės erdvės, kurią jis galėtų nešiotis su savimi, apsirengti ja kaip šarvais. Kad išliktum (ar taptum) dvasiškai saugus, turėtum išimti save iš gyvenimo, t. y. mirti. Tiesa, yra dar vienuolystė, tačiau nedaugelis jai ryžtasi – tam reikia pašaukimo. Be to, ir ji nesukuria absoliutaus saugumo. Kaip sakoma, nuo savęs nepasislėpsi. Taigi ar galima pabėgti nuo gyvenimo, jo socialinių – politinių struktūrų, veikti jas ir nebūti jų veikiamam? Valgyti riešutus jų nekramtant? Supran-tama, kiekvienas saugome savyje žiburėlį, ugnelę, ašarą, atodūsį – paskutinę, galutinę savo esmę. Kol ją turim, gyvenam. Tačiau aš nemoku, nepajėgiu apibrėžti aplink save rato, išvesti ribos, kurios niekam nevalia būtų peržengti, į kurią atsitrenkęs sudužtų pasaulio gėris ir blogis. Jūs pasakysite: gėrį įsileisti, išduoti jam vizą, blogiui – užtrenkti duris. O, kad jie ateitų prie žmogaus iškėlę savo vėliavas, skiriamuosius ženklus (kaip Nevzorovo melo filme: Įnaši). Grynu pavidalu gyvenime jų ir nėra, ypač socialinėje – politinėje, pačioje judriausioje, nuolat besikeičiančioje, mimikruojančioje tikrovėje. Su šia tikrove vienaip ar kitaip susiję visų, absoliučiai visų, interesai. Aš galiu ją tik kažkiek įfiltruoti, remdamasis savo pažiūromis, įsitikinimais, patyrimu, moralinėm nuostatom. Priimti – atmesti. Tai mano teisė. Kiek šią teisę pripažąsta ir gerbia visuomenė, kurioje gyvenu, tiek aš galiu išsaugoti tą, kaip Jūs sakote, į gyvybiškai svarbią erdvę.

J.Marcinkevičius

- Kinijoje yra sena istorija apie žmogų, kurį vieną naktį aplankė angelas ir išpranašavo, kokios permainos jo laukia gyvenime: jis turės galimybę susikrauti didžiulį turtą, įgyti svarbią padėtį visuomenėje ir vesti puikią merginą. Visą gyvenimą žmogus laukė, kad išsipildytų pažadėti stebuklai, tačiau nieko neįvyko ir jis galiausiai numirė vienatvėje ir skurde. Kai žmogelis pasiekė dangaus vartus, pamatė tą patį angelą, kuris kadaise jį aplankė ir ėmė jam priekaištauti: “Tu žadėjai man didelius turtus, aukštą visuomeninę padėtį ir puikią žmoną. Aš laukiau visą gyvenimą… bet nieko nesulaukiau.”

- Aš šito nežadėjau, – atsakė angelas. – Žadėjau tau galimybę įgyti turtą, aukštą visuomeninę padėtį, sutikti puikią merginą, tačiau tu ją praleidai.

Žmogus sumišo.

- Nesuprantu ką nori pasakyti, – tarė jis.

- Ar pameni, kaip kadaise tau kilo mintis apie rizikingą verslo sandėrį, tačiau tu išsigandai nesėkmės ir nepradėjai veikti? – paklausė angelas.

Žmogus linktelėjo.

- Tu atsisakiai tos minties, ir po septynerių metų ji kilo kitam žmogui, kuris neišsigando nesėkmės ir, jei pameni, tapo vienas iš turtingiausių karalystės žmonių.

- Prisimink, – tęsė angelas, – kaip kartą didžiulis žemės drebėjimas sukrėtė miestą, sugrivė daug namų, tūkstabčiai žmonių pateko į griuvėsių spąstus. Tu galėjai padėti išgelbėti gyvuosius, tačiau išsigandai, kad valkatos gali įsilaužti į tavo namus ir pavokti visą turtą, taigi nekreipei dėmesio į pagalbos šūksnius ir pasilikai namuose.

Žmogus linktelėjo prisiminęs savo gėdą.

- Galėjai išgelbėti gyvybę šimtams žmonių, ir visi likę mieste būtų gerbę tave, kalbėjo angelas.

Ar prisimeni moterį nuostabiais ugniniai plaukais, kuri tave labai domino? Ji nebuvo panaši nė į vieną anksčiau ar vėliau matytą moterį, bet tu būgštavai, kad ji niekados nesutiks tekėti už tokio kaip tu. Išsigandęs, kad tave atstums aplenkei ją.

Vyras vėl linktelėjo, jo akyse blizgėjo ašaros.

- Taigi, mano drauge, – palingavo galvą angelas, – ji būtų tapusi tavo žmona, su ja būtum susilaukęs daug puikių vaikų ir jūsų gyvenimas būtų sklidinas laimės.

Kiekviena diena suteikia mums naują galimybę – taip pat ir galimybę mylėti, tačiau dažnai kaip tas žmogus, apie kurį pasakojau, leidžiame baimei sukliudyti mums. Praleidžiam daug prigų ir netampam laimingi. Linkiu tau niekada nepraleisti reikiamos progos ir tapti laimingu žmogum.

ar galima pakeist likimo skirta kelia? o gal ju duota net keli? o gal is vis likimas net neegzistuoja.. ir mes kuriam patys viska.. ar nebuna jums taip, kad kazka darot ir jums atrodo kad jau tai daret.. gal sapnavot kazkada tai.. ar kas tai? ar tikit kad gyvenat ne pirma gyvenima.. ir kad visada mirus siela persikunija i kita? ir kad kiekviena karta ateinat uzsidirbti dar vieno pliuso.. ir jusu siela surinkus visus pliusus daugiau nebeatgims.. ar tikit tuo? ar tai tik prasimanymai? is nemazai saltiniu esu girdejus tai.. bet ar tikiu? net nezinau.. dabar man neduoda tik vienas klausimas.. ar galima pakeist likimo skirta kelia?

nesakysiu kas, bet zinokit fainai ten.. nesutinku su tuo.. bet vistiek.. skaitykit isijunge koloneles ar ausines tai tiek

http://fortas.ktu.lt/~enorkus/uploads/maryte.swf

niekada nezinai kada tau labiausiai pasiseke..

kai supranti.. kad neturi ko prarasti.. pradedi vaikscioti peilio asmenimis.. tada ir didziausias skardis neatrodo baisus..

nju va ir vel dalinuosi ka atradau..

http://www.explorations.tv/site/index.html?lang=en

Pirma pamoka.
Anglu kalbos pradedantiesiems. Isverskite. Balsu.
“Trys raganos apziurineja tris “Swatch” laikrodzius. Kuri is raganu
apziurineja kuri laikrodi?”

Three swiss witch-bit.ches, which wished to be switched swiss
witch-bit.ches,
watch three swiss Swatch watch switches. Which swiss witch-bit.ch, which
wishes to be a switched swiss witch-bit.ch, wishes to watch which swiss
Swatch watch witch?

Margarita

Šis vardas stiprina Jūsų žinių troškimą. Jis padeda Jums moksle, leidžia geriau susikoncentruoti. Galite lengviau sukaupti žinių apie gyvenimo paslaptis. Protas tampa analitiškesnis, sugebate giliau įsiskverbti į reiškinių esmę. Nesprendžiate apie reiškinius iš pirmo žvilgsnio. Jums prireiks daugiau laiko tobulėjimui, meditacijai. Atsiranda noras pabūti vienatvėje. Šio vardo jėga slypi Žinių ir Išminties Šaltinyje.

sveiki.. destytoja pasake nerealu puslapiuka.. matot ka per paskaitas uzsiminejam noriu pasidalinti su jumis:

http://www.radau.info

rasit viska kas domina apie save.. apie santykius su kitais ir t.t sekmes analizuojant.. apci..

“Žinojimas ir galia – tai tas pat.“ F. Belovas.

when people choose easier way, they pay later

tai va.. ka tai galetu reiksti kai niekas siandie nezaidzia? tai va. pradzia buvo tokia, kad netycia musu bloguose uztikau viena bloga.. (erotas.. ar kazkas panasaus). man jis nepatiko.. parodziau tetai sigitai.. abi parasem administracijai.. nju negrazu skustis.. bet.. mano laiskas: “Sveiki. nemegeja skustis, bet nemanau, kad tokiam blogui kaip sis: http://www.blogas.lt/erotas yra vieta demonstruoti savo irasus. man tai nemaiso, bet yra mokyklinio amziaus vaiku, ir jeigu buciau mama, tikrai nenoreciau, kad vaikas netycia rastu kazka panasaus. tikiuosi atkreipsite demesi. labai dekui.” tai va. labai noriu padekoti administracijai, kad atkreipete demesi. tai va. tik norejau pasidziaugti.. gerai.. varau sportuot