sedziu prie stalo.. geriu karsta arbata.. matau kaip nuostabiai leidziasi saule.. visi pavalge nubego kas sau.. dar girdziu seimynos pasnekesius.. dar kazkur ir televizorius ijungtas.. bet as kazkur toli.. su savo mintimis..megaujuosi skania arbata ir vaizdu pro langa.. prisimenu tuos.. kuriu nera salia.. tuos kurie kazkur toli.. tuos kurie pyksta ir nesneka.. tuos kurie kazkada sake, kad myli.. kazkodel prisimenu visus.. greitai prabega visos grazios akimirkos.. kas tai? kur as pasiklydau.. kazkur.. beribej erdveje.. kur tik vejas gali nulekti.. deja.. tas pats vejas ateme sparnus.. kuriuos buvo padovanojes lietus.. ju nebera.. tik as.. viena.. sedinti virtuvej ir gerianti arbata..
kasdienybe.. bet siandie kitokia..
sedziu prie stalo.. geriu karsta arbata.. matau kaip nuostabiai leidziasi saule.. visi pavalge nubego kas sau.. dar girdziu seimynos pasnekesius.. dar kazkur ir televizorius ijungtas.. bet as kazkur toli.. su savo mintimis..megaujuosi skania arbata ir vaizdu pro langa.. prisimenu tuos.. kuriu nera salia.. tuos kurie kazkur toli.. tuos kurie pyksta ir nesneka.. tuos kurie kazkada [...]