Margaritos tinklaraštis

Šviesa tunelio gale.. deja tos durys nevarstomos 20 metų..

Iš ekskursijos po Sovietinį bunkerį (http://www.sovietbunker.com/)

Nežinau, keistas ar ne keistas pavadinimas.. Bet šiandien vėl pagalvojau.. O aš vis dar mokausi.. Dešimt metų kai mokykla baigta, o mokslai dar ne Dar minimum trys metai mokslo.. Žinoma su viskuo turbūt bus ir keturi.. Trys egzaminai iš penkių (gal geriau sakyti iš 8.. bet teoriškai iš penkių) išlaikyti.. Vienu metu jau sapnavau diskriminantines ir klasterines analizes, bet tas jau įveikta.. Bet man pavasaris visada primins mokslus, nes tik pavasaris, o aš sėdžiu prie studijų.. Ech.. Nieko.. Dabar dar dvigubai mokausi – savo specialybės ir plius fotografijos Visi klausia – kaip suspėju.. O aš jiems tik atsakau – nespėju.. Bet nieko.. Kai bus laiko – patalpinsiu daugiau nuotraukų, bet kol kas tiek..

Seniai mąsčiau apie kelis dalykus.. Vis galvojau, kad reikia parašyti, bet vis nebuvo pribrendę. Šiandien susimąsčiau vėl. Prisimindama senuosius mąstymus ir prijungdama vis kažką naujo… Nors ir jaučiuosi užaugus be kompiuterių, išmaniųjų telefonų šiandien pagalvojau, kaip kartais gerai būtų, jeigu gyvenime veiktų ctrl+z mygtukas.. Ne būtinai vienai dienai ar metams.. Bent vienam žingsniui, aišku tada būtų piktnaudžiavimas.. Kažkaip kartais ir žaidžiant kokį kompiuterinį žaidimą pasinaudodavau undo mygtuku.. Turbūt kvailai skamba mano tokie pamąstymai.. Bet gal niekas ir neskaitys.

Dar viena mintis, kuri seniai kužda mano galvoje yra Lietuvių vienybė ir priešprieša vienas kitam. Kai per Eurolygos rungtynes, kai neleidžiama giedoti savo himną Lietuvių tauta jį traukia iš širdies, kai per kitas rungtynes visi vieningai gieda kartu su dainininkais, va tada suspaudžia širdį ir norisi riedėti ašara.. Bet kas darosi kelyje? Kas darosi parduotuvėse eilėse.. Kas darosi kai bažnyčioje po mišių visi skuba išeiti iš bažnyčios (žinoma čia kitas kontingentas), tai kartais net išneša. Kur tada dingsta mandagumas, vienybė, pagarba žmogui..

Atrodė tiek daug norėjau pasakyti, bet viskas kažkur pranyko.

Septinti metai kai bloginu.. Tiek daug įvyko per tuos metus.. Kažkaip nuotaika tokia, kaip tas zebras.. Sako gyvenime būna juoda.. balta.. juoda.. balta.. šik.. juoda.. balta.. Jau gal kažkada minėjau šiuos žodžius.. Bet šiuo metu taip atrodo..

Nuotraukos iš sendaikčių turgaus “Laiko ratu”, vykusio miestelyje “Urmas”.

Kopūstų salotos

Informacija paimta iš Čia

Dešimt metų kai baigus mokyklą Va kokie dalykai vyksta tenai Fainai

Pagaliau. Pradėjom sausio 1, pabaigėm kovo 4.. Žinoma nebuvo diena iš dienos, jau kartais net savaites kelias neprisėsdavom.. Bet susikaupėm ir pabaigėm.. Apie ką aš? Apie 3000 puzzle..

92×68.. Beliko surasti rėmus ir pasikabinti ant sienos

Žmonės turi labai blogą savybę – nuvilti kitus..

Studijinė fotografija ir bandymas susidraugauti su photoshopu

P.S. Ne į temą.. Kažkas pavogė sausį.. o dabar kėsinasi pavogti ir vasarį..

Buvo pūga, bet mes vis tiek vijom žiemą.. Deginom morę.. Po to šokinėjom per laužą.. Valgėm bulvinių ir miltinių blynų, keptų ant laužo Šaunu buvo.. Nuotraukų nėra.. Nes pabijojau neštis fotoaparatą į tokį lauką..

Ką veiksite vasario 16tą?

Šiandien buvau fotokursuose, kur mokėmės fotografuoti su impulsine šviesa. Keli kadrai iš kursų. Siužetas panašus ir besikartojantis, tik keičiamas apšvietimas. Man labai patiko. Kaip Jums? Vasarą lankiau pradedančiųjų, dabar po truputėlį tobulinuosi.

O čia buvo užduotis patiems susidėti apšvietimus. Įsikėlus nuotraukas į kompiuteryje, vaizdelis labiau patiko, nei fotoaparato ekranėlyje.

Nežinau kaip kitiems, bet man labiausiai patiko fotografuoti vandenį

Keli paskutiniai kadrai yra “nuvogti” nuo kolegų, bet manau, kad pavykę.

Keistas pavadinimas.. Sako, kad pradėti kažką naujo, reikia kažką pabaigti. O gal ir ne taip sakoma.. Kiekviena pabaiga, tai nauja pradžia. Žinau, kad mano tinklalapį skaito ne tik draugai ir pažįstami, bet ir šeimos nariai. Vis sulaukiu klausimų – kada patalpinsi naujų nuotraukų.. Kad pastaruoju metu nieko ypatingo nefotografuoju, ką galėčiau rodyti viešai.. Tai šviesos trūksta.. tai neprisiruošiu fotoaparato išsitraukti ir pan. Ai. Apie pabaigą.. Išėjau iš FB. Tiksliau ištryniau.. Prisijungiau prie FB tada, kai dar niekas Lietuvoje apie tai net nekalbėjo.. Tiesiog per daug laiko atima.. Ir praranda bendravimo su žmonėmis esmę.. Kai žmogui pasakai: “Parašyk emeilą, kaip sekasi, kaip nuvykai ir pan.”, sulauki atsakymo – skaityk FB. Tada pagalvojau.. Jo.. Tiek to bendravimo.. Nuotraukas pažiūrėti gerai.. Nesakau. Bet manęs ten nebėra.

Ar pastebėjote, kad jau praėjo pusė sausio? Kažkur dingo.. Prašuoliavo.. Linkiu su šypsena išgyventi atėjusią žiemą.. Ir prisiminti, kad balta gali būti ne tik už lango..

Kai tingisi dirbti pasiimu fotoaparatą.. Fotografuoju ir eksperimentuoju.. Su tuo kas yra namie.. Keli kadrai iš eksperimentų

Autoportretas

Fototapetas.. Taip ir norisi įlįsti ir kažką ten rasti

Vakar gaminome muilus Tai ką pavyko pagaminti vakar Čia dar tik pradžia Kalėdinėms dovanoms. Pernai nėriau eglutes Šiemet bus muilai
Bergamotinė rožė

Kaip daktariška dešra

Rožių kvapo gėlytė – pirmasis Karolinos muilas.

Šveičiamasis muilas su glicerinu, kava ir avižiniais dribsniais Šitas susilaukė daugiausiai dėmesio

Cinamonu ir šokoladu kvepiantis muilas

Rožių kvapo muilas, gamino Karolina.

Citrinų kvapo muilas Mano pirmutinis

Šokolado kvapo muilas Bandžiau dekupažuoti

Idėja mano – gamino Karolina

Muilų asorti

Kažkada, dar mokyklos laikais, kai man buvo sunku (buvo juk tokių akimirkų), viena panelė, kuriai bandžiau guostis pasakė: “Nesi pasaulio bamba, kad viskas suktųsi apie Tave ir Tavo problemos būtų svarbiausios”.. Šios panelės nemačiau nuo mokyklos baigimo.. Vadinasi apie 10 metų.. Bet šia nuostata nuo tos minutės vadovaujuosi.. Studijų laikais, grupiokė pasakė – “jei jau jaučiu, kad kažkas negerai darosi santykiuose su žmonėmis, vadinasi negerai su manimi, kad reikia pamąstyti, kad vėl tie santykiai pagerėtų..” Su šia panele nebendrauju gal tris metus.. Bet jos žodžius atsimenu, kai pradeda erzinti žmonės. Noriu pabaigti tuo, kad kiekvienas žmogus Tavo gyvenime palieka kažką, reikia paimti tik tai, kas ateity bus vertinga.. Viena frazė iš mano išvardintų tikrai įskaudino, bet kuo toliau, tuo labiau supranti, kad tai tiesa.. Niekas nėra vertas, kad užkrautum savo mintis, bėdas kitam.. Aišku turi būti kažkas, su kuo išsikalbėti.. Bet kartais geriausias dalykas – baltas popieriaus lapas.. Išrašymas visų minčių.. Kažkaip filosofiškai pradėjau pirmadienį.. Vienas įžymus žmogus praeitą savaitę per paskaitą pasakė – laimingas tas, kuris daug žino.. Galiu paprieštarauti.. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau klausimų kyla.. O kuo daugiau klausimų, tuo mažiau žinai kur paklausti.. Tada daug abejonių.. Dar daugiau ieškojimų.. Bet tuo gyvenimas ir veža.. Kartais gal ir ratais, bet svarbiausia, kad į priekį.. Antrą kartą eidamas tuo pačiu keliu už tos pačios šakos neužkliūsi.. Taip ir ieškom tobulybės.. dažniausiai ten, kur jos net ir nėra.

Truputėlį teko pertvarkyti kompiuterį, tai neliko watermark factory programos, parsisiųsti nepavyko.. Tiksliau pavyko tik trial versiją, kur uždeda didelę reklamą.. O senosios versijos ne.. Nepavyko uždėti watermarko.. Gal kai turėsiu truputėlį daugiau laiko, tai ir kažką parsisiųsiu. Vis sakau – kita savaitė bus mažiau intensyvi.. Bet ateina pirmadienis ir matau kad klystu.. Vis po vieną po vieną darbą prisideda, tik tiek, kad po vieną ir pabaigiu.. Ši savaitė nusimato trumpa – tik trys dienos, mat šeštadienį studentai pareiškė norą neateiti į mokslus, tai man dar ir geriau Turėsiu normalų savaitgalį. Straipsnis jau parašytas, kaip tik šiuo metu tikrinamas mano anglų kalbos vertimas. Po to lauksim ką pasakys recenzentas ir pan. Šeštadienis – sekmadienis buvo praleistas prie kompo. Šiandien truputėlį daugiau namus pasitvarkyt galiu.. Galiu įdėti nuotraukų į čia..

Lietuvos skalikas.
O čia kirpo aviną.

Iš pykčio kirpėjas gavo į kojas.
Karoliai


Žemaitukų pasirodymas





Kelios nuotraukos pabaigai.

Kai dar buvo gražus oras.. Evitos krikštynos.. Tik dabar prisiruošiau įdėti.. Pasigrožėkite angelėliu.

Tiksliau krikštynų tortas ir dar kai kas.. Gražuolės mergaitės nuotraukos lieka tėveliams afišuoti.

Daug apmąstymų… Daug svarstymų… Klausimų ir klaustukų… Juoko ir ašarų… Juoko pro ašaras…

Vienintelė užduotis – nesuklysti..

Nu gerai gerai.. Po teisybei mes į jį neįėjom.. Kodėl? Kai atėjom eilė buvo apie 300 – 400 žmonių.. Per dvi valandas eilė sumažėjo maksimum 40 čia žmonių.. Turbūt būtume nepriėję.. Nuotraukoje tik dalis eilės.. Vienas žmogelis pastatytas, o kiti vaikšto aplink. O dešiniau dar dvigubai ar trigubai tokia eilė.. Žodžiu..